Apie ką mes čia...

Praleidęs paskutinę laisvą dieną su savo šeima, Maikas Viliamsas net nenutuokė, kad greitu metu jam teks susidurti su didžiausiu išbandymu savo gyvenime ir patirti tokį pragarišką siaubą, kurio nepalinkėsi net didžiausiam priešui. Meksikos įlankoje esančioje naftos platformoje „Deepwater Horizon“ įvyksta didžiulė avarija. Avarijos metu visas objektas, kuriame dirba virš šimto žmonių, virsta į liepsnojantį fakelą, todėl išsigelbėti visiems tiems, kurie įstrigę vidury vandenyno, yra be šansų. Tenka melstis ir laukti stebuklo...

Kūrinio vidus

Įspūdžiai po naujojo Peterio Bergo filmo „Liepsnojantis horizontas“ vis dar neišgaravo, nors filmą žiūrėjau lygiai prieš savaitę, būdamas Londone. Galbūt todėl, jog juostą žiūrėjau „BFI IMAX“ kino teatre, kurio didybė užgožia bet kokį kitą mūsų šalies kino teatrą ar bet kokią kino salę. Tačiau dabar ne apie tai.

Filmas, kaip ir ankstesnis režisieriaus darbas „Išlikęs gyvas“, palieka tikrai gerą įspūdį dėl savo nuoseklaus ir kruopščiai apgalvoto veiksmo, kuris šiame filme sudaro svarbiausią siužetinės linijos pamatą. Kino kūrėjui pavyko ne tik atkurti tuos įvykius, kurie 2010 metais sukėlė ant kojų visą pasaulį, bet taip pat ir pristatyti tragediją iš įvairių jos pusių.

Šis Peterio Bergo darbas, kaip dauguma tokio pobūdžio juostų, pačioje pradžioje apeliuoja į šeimos vertybes, todėl bežiūrint susidaro įspūdis, kad gauname dar vieną skystaus turinio pasakojimą, kuris turi kaip ir sugraudinti bei kartu parodyti tobulos šeimos modelį – seksualus ir darbštus tėtis, gražuolė žmona ir viskuo besidominantis vaikas.

Todėl bent jau iš pradžių nusiteikimas gerai ir prasmingai juostai sumažėja iki minimumo. Tačiau su kiekviena scena viskas eina tik geryn, o pats įdomumas prasideda tada, kai nauja pamainos grupė išsilaipina „Deepwater Horizon“ platformoje.

Kadras iš filmo "Liepsnojantis horizontas"

Kaip jau buvau rašęs šiek tiek anksčiau, didelis filmo pliusas tas, kad režisierius pristatė visą istoriją nuo pat pradžios, nuosekliai vesdamas pasakojimą iki pat katastrofos. Tuo pačiu žiūrovams suteikiama galimybė pamatyti, kaip atrodo darbas ir kasdienybė naftos platformose, susipažinti su pagrindiniais herojais, o taip pat pamatyti visą šlykščiai atrodančią biurokratiją bei vadovybės užgaidas nesiklausant žmonių, kurie savo darbą išmano geriau nei šefai.

Ir tada, kai jau žiūrovas susipažįsta su veikėjais, pradeda suprasti juos ir kartu prisiriša, randa favoritus, įvyksta žiauri avarija, kurios metu miršta žmonės, o kiti tampa naftos platformos įkaitais.

Tiesą sakant, įvykus sprogimui, juostos tempas ne tik pagreitėja, bet kartu žiūrovai gauna labai daug adrenalino, kylančio nuo įtampos keliamų scenų. Įspūdingai atrodanti katastrofa tai ne viskas – daug svarbiau žmonės, kuriems tenka atsidurti tikrų tikriausiame pragare.

Jų išlikimo drama priverčia susitapatinti su jais, o kartu ir suvokti, kokį siaubą turėjo išgyventi tie žmonės, kurie 2010 metais buvo pakliuvę į šiuos spąstus. Žinoma, netrūko ir amerikietiškos drąsos bei didvyriškumo akimirkų, tačiau paskaičius apie tuos įvykius, kurie buvo parodyti filme, režisierius ir jo kūrybinė komanda mažai kur pamelavo. Na, ir galiausiai, su šiuo filmu buvo pagerbtas atminimas tų, kurie jau nebegrįžo. Tai išties kilnus žingsnis.

Ar verta pamatyti šį filmą kine? Žinoma, vienareikšmiškai, kad verta. Tai nėra banali istorija, tai nėra banalus amerikietiškas filmas apie herojus, bet tai filmas apie paprastus žmones ir jų norą gyventi, jų norą pamatyti šeimas ir apkabinti tuos, kurie liko krante. Be abejo, ši juosta viena iš įdomiausių ir stipriausių rudens kino sezono repertuare, nors ją galima laikyti savotišku blokbasteriu dėl 110 milijonų dolerių biudžeto.

Techninė juostos pusė

Kaip jau buvo rašyta anksčiau, filmo biudžetas pasiekė 110 milijonų dolerių, todėl buvo galima sukurti išties įspūdingai atrodančią filmo išorę. Ir tai kūrėjams pavyko. Išvaizdžiai atrodantys sprogimai, puikios foninės dekoracijos, geras grimas ir kas svarbiausia – puikūs specialieji efektai.

Aišku, nemažai įtakos turėjo ir geras kameros darbas, dėl kurio apčiuoptos svarbiausios katastrofos detalės, o taip pat ir pristatytas įtampos kupinas veiksmas. Operatorius Enrichue Chediakas taip pat sugebėjo pateikti iš gana perspektyviai atrodančios pusės panoraminius katastrofos vaizdus ir iš arti parodyti darbininkų kančias bei jų išgyvenimus, atsidūrus pačiame avarijos epicentre.

Garso takelis, kuris man labai patiko, tapo irgi stipria sudedamąja visos šios įspūdingai atrodančios ir ganėtinai tikroviškai pateiktos istorijos dalimi. Įsimintinas, daug emocijų sukeliantis ir epiškumo priduodantis kompozitoriaus Steve‘o Jablonsky darbas.

Sustiprintas buvo ir garso montažas, ypač ties sprogimų akimirkomis ir veiksmo scenomis. Taip pat pavyzdingai atrodo juostos montažas, kuris nė vienai akimirkai nesutrikdo, o kartu dėl nuosekliai sudėliotų filmo scenų, padarė šį filmą dar labiau įtraukiančiu.

Kadras iš filmo "Liepsnojantis horizontas"

Aktorių kolektyvinis darbas

Vaidybos plane irgi viskas sekėsi gerai. Ypač vertas paminėjimo Kurtas Russelas, kuris pagaliau sugrįžo į didįjį kiną. Čia, žinoma, reikia pasakyti ačiū Quentinui Tarantino, kuris ir vėl įžiebė aktoriaus pasitikėjimą savo jėgomis. Geras personažas ir, žinoma, jo atlikimas.

Taip pat su savo vaidmeniu gerai susidorojo ir pagrindinio vaidmens atlikėjas Markas Wahlbergas. Tai jau nebe pirmas kartas, kai aktorius susitinka filmavimo aikštelėje su režisieriumi. Ankstesnis jų bendradarbiavimas atnešė aktoriui nemažai svarbių nominacijų prestižiniuose kino apdovanojimuose.

Įdomų vaidmenį atliko ir ganėtinai gerai su juo susidorojo kitas Holivudo veteranas Johnas Malkovichius. Neblogai pasirodė ir „Bėgančio labirintu“ žvaigždė Dylanas O‘Brienas, o taip pat ir Kate Hudson su Ethanu Suplee. Beje, vienoje scenoje galima pamatyti ir patį filmo režisierių Peterį Bergą.

Verdiktas

„Liepsnojantis horizontas“ – puikus, kupinas įtampos ir tikrą istoriją pasakojantis draminis veiksmo trileris, kuris vertas tik didžiausių kino ekranų. Filmas sužavi ne tik nuoseklia ir įdomia istorija, įspūdingai atrodančiais specialiaisiais efektais, kurie kaskart dar labiau pritraukia prie ekrano, bet ir savo nuoširdumu, atskleidžiant visas 2010 metų katastrofos detales ir žmonių kovą su mirtimi pragariškai atrodančioje naftos platformoje.

Filmo anonsas:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)