„Aš labai atvirai pasakau aktoriams savo mintis apie tai, ką išgyvena jų personažas. – sako Melburne (Australijoje) užaugusi ir Santa Barbaroje dirbanti režisierė K. Farrant. - Taigi, pavyzdžiui, jei tai būtų sielvartas, aš jiems atskleisčiau savo širdies išgyvenimus, mano turimus jausmus, ar net beviltišką pyktį prieš Dievą už artimojo mirtį. Ir jei man pasakojant istoriją pradėtų riedėti ašaros, aš nesidrovėčiau jiems to parodyti – mano pažeidžiamumo, mano sielvarto.“
Šis atvirumas tarp režisierės ir pagrindinio aktoriaus yra abipusis. Būtent tai leidžia sukurti tokius jautrius vaidmenis, kaip dramoje „Svetima žemė“ (orig. „Strangerland“) aktorės Nicole Kidman suvaidintą mamą, kuri po to, kai dykumoje pradingsta jos vaikai, vienoje scenoje vaikšto visiškai nuoga, ar netrukus kinuose pasirodysiančiame trileryje „Mano angelas“ (orig. „Angel of Mine“) aktorės Noomi Rapace suvaidintą psichologiškai nestabilią Lizę, kuri vis dar gedi savo naujagimės praėjus net septyneriems metams po tragiškos mirties.
„Kai trileryje pirmą kartą susitinkame su Lize, ji atrodo pasiklydusi depresijos rūke. Tačiau kai kartu su savo sūnumi gimtadienio vakarėlyje ji pamato jauną mergaitę, viskas peraugą į apsėdimą, kad ji yra kadaise pražuvusi jos dukrytė“, – filmo „Mano angelas“ scenarijų pristato režisierė.
N. Rapace pasirodymas iš tiesų yra puikus, kaip ir N. Kidman dramoje „Svetima žemė“ – tačiau šis rezultatas išgaunamas ne be rizikos. Kai į jausmų kratinį yra įmaišomas nuogumas ar sekso scenos, aktorių vaidmenys tampa potencialiai sudėtingi. Bet Kim Farrant puikiai tai žino, todėl savaip apsaugo savo aktorius.
„Jau daugelį metų sakau, kad filmavimo aikštelėje turime kovų prižiūrėtojus, tad kodėl nėra sekso scenų specialistų“, – sako režisierė.
Dar daugybę metų iki #MeToo judėjimo pradžios, Kim Farrant teigimu, ją įkvėpė aktorių pasakojimai apie siaubingus išgyvenimus filmavimo aikštelėje, todėl ji sukūrė sistemą, kuri suteikia aktoriams saugumą filmuojantis sekso scenoje.
Šiam tikslui pasiekti ji naudoja daugiapakopį priėjimą, kuris prasideda skatinant aktorių perskaityti scenarijų prieš sutinkant su vaidmeniu, iki agentų įsitraukimo, kad aktorius galėtų nuspręsti ar jo personažo veiksmai jam yra priimtini. Vėliau, filmavimo aikštelėje be jokių fizinių prisilietimų ji priverčia aktorius išsikalbėti apie tai, kaip jie jaučiasi.
„Kai pasikalbame, vėliau atliekame kūno nuskaitymą – aktorius stovi priešais kitą aktorių visiškai apsirengę ir pasako, kurios kūno dalys gali būti paliestos, o kur prisiliesti draudžiama“, – savo metodą pristato režisierė Kim Farrant.
Kad būtų nustatytos tikslios ribos, režisierė reikalauja, kad aktoriai būtų „labai konkretūs“ – neužtenka pasakyti „nelieskite mano privačių vietelių“, bet reikia apibrėžti kur, aktoriaus manymu, ribos prasideda ir baigiasi centimetrų tikslumu.
„Ir tik tada mes pradedame procesą, kai aktoriai iš tikrųjų sąmoningai liečia vienas kitą. – sako K. Farrant. - Taigi negalima staiga kažką paliesti. Jie užduoda vienas kitam klausimus: „Kaip pasijustum, jei aš paliesčiau čia ar čia.“ Ir tai labai skiriasi nuo kitose filmavimo aikštelėje sutinkamo „tiesiog apkabinsiu tave per liemenį ir pritrauksiu prie savęs.“
Ir, pasak režisierės, tai yra aiškiai įvertinama.
„Aš sutikau ne vieną aktorių, kuris išverkė akis, sakydamas, kad jo niekada neklausė kaip jis jausis būdamas nuogas ar liečiamas kito aktoriaus“, – sako režisierė.
Žinoma, ne kiekvienas režisierius naudoja tokį metodą, bet tikėtina, kad vis daugiau režisierių K. Farrant praktiką pritaikys savo filmavimo aikštelėje. Bet jei tai padeda sukurti autentiškesnę kelionę į tamsiausius sielvarto kampelius, tuo pačiu užtikrinant aktorių gerovę, kiekvienas Kim Farrant darbas yra vertas žiūrovų dėmesio.
Trilerio „Mano angelas“, kuris kinuose pasirodys nuo rugpjūčio 30 d., anonsas: