"Paragauk klasikos". Taip skamba italų kino lobyną pristatančios savaitės šūkis. Jos metu bus parodyti septyni skirtingų laikotarpių filmai.
Du kultiniai Roberto Rossellini filmai
Juosta „Roma – atviras miestas“ („Roma cittą aperta“, 1945) 1946 m. apdovanota Kanų festivalio Didžiuoju prizu, o 1947 m. buvo nominuota „Oskarui“ už geriausią scenarijų. Filmas pasakoja apie 1944–ųjų Romą, kuri paskelbiama „atviru miestu“. Karo metu tai reiškė – miestu be karinių objektų ir gynybinių įtvirtinimų. Pagrindinis veikėjas – gestapininkų ieškomas nacionalinio Pasipriešinimo judėjimo lyderis inžinierius Manfredis, kuris net nelaisvėje kankinamas fašistų neišsižada savo idealų ir tikėjimo.
Filmo anonsas:
R. Rossellini „Paisa“ (1946) buvo pats populiariausias filmas Italijoje 1946–1947 m. Filmas taip pat buvo nominuotas „Oskarui“ už scenarijų. Tai iš šešių dalių sudaryta istorija, kurios veiksmas rutuliojasi Italijoje Antrojo pasaulinio karo metais, kai nacistinė armija jau buvo bepralaiminti karą prieš sąjungininkus. Pagrindinė filmo tema – nesusikalbėjimas dėl kalbos barjero.
Filmo anonsas:
Atidarymo filmas
Vittorio De Sica juosta „Dviračių vagys“ („Ladri di Biciclette“, 1948) buvo apdovanota „Auksiniu gaubliu“ kaip geriausias užsienio filmas bei Specialiuoju žiuri prizu 1949 m. Lokarno kino festivalyje. Vienas garsiausių italų neorealizmo filmų atidarys Italų kino klasikos savaitę tiek Vilniuje, tiek Kaune. Tai pasakojimas apie bedarbį, kuris pagaliau randa skelbimų klijuotojo darbą. Skelbimų klijuotojas privalo turėti dviratį. Kad jį įsigytų, šeima užstato didžiausią savo turtą – patalynę. Tačiau pačią pirmą dieną dviratį pavagia. Vyriškis su sūneliu milžiniškoje Romoje ieško dviračio...
Filmo anonsas:
Federico Fellini šedevras
Vienas iš dažniausiai aprašinėtų ir daugiausiai apkalbėtų F. Fellini filmų „8 ½“ 1963 m. buvo apdovanotas „Oskaru“ geriausio užsienio šalies filmo kategorijoje. Pagrindinį vaidmenį atlieka legendinis Marcello Mastroianni, kuriam teko garbė įkūnyti režisieriaus alter-ego Guido. Guido ką tik sukūrė gerą filmą ir dabar nori atgauti jėgas sanatorijoje, pabendrauti su sąžine, prisiminti vaikystę, santykius su griežtais tėvais, pasvajoti apie buvusias ir esamas gyvenimo moteris. Bet normaliai pailsėti maestro neleidžia nuo jo tiesiogiai priklausomi žmonės – prodiuseris, scenaristas, žmona, meilužė, keli būsimojo filmo aktoriai. Prodiuseris jau išleido kalną pinigų gigantiško paviljono statyboms. Tačiau jis nežino, kad Guido net nenutuokia, koks bus jo kitas filmas.
Filmo anonsas:
Meistriškas Michelangelo Antonioni meilės nuotykis
M. Antonioni „Nuotykis“ („L’avventura“, 1960) prasideda turtingų italų grupelei jachta išplaukus į jūrą. Pasiekę salą, jie nusprendžia ją apžiūrėti. Po kiek laiko pasigendama kartu keliavusios Anos. Jos draugė Klaudija baiminasi, kad jai kažkas atsitiko, ir nori likti saloje, kol ją ras. Anos sužadėtinis Sandro ilgai nedelsęs ima asistuoti Klaudijai. Nors Sandro ir patinka Klaudijai, ji negali pamiršti dingusios draugės. Tačiau meilės ilgesys atveda moterį į Sandro glėbį. Juosta nepelnė pagrindinio Kanų kino festivalio prizo, bet buvo įvertinta festivalio žiuri ir sulaukė daugelio žymių žmonių, kino kritikų, žurnalistų, rašytojų pripažinimo.
Filmo anonsas:
„Auksinę palmės šakelę“ pelnę suplyšę batai
Ermanno Olmi drama „Medis klumpėms“ („L’albero degli zoccoli“, 1978) nukelia į XIX a. pradžią. Pasakojama apie sunkiai besiverčiančius valstiečius viename ūkyje. Čia gyvena daug varganų šeimų, o savininkas moka jiems pagal jų produktyvumą. Viena šeima turi labai protingą vaiką ir kunigas jai pataria savo atžalą leisti į mokyklą. Tėvai nelabai norėtų, tačiau galiausiai sutinka, nors leisti vaiką į mokslus – didelė auka ir prabanga. Berniukas kasdien turi keltis labai anksti, kad laiku pasiektų mokyklą, esančią už kelių kilometrų. Vieną dieną vaikui grįžtant iš mokyklos suplyšta batai, aišku, tėvai neturi už ką nupirkti naujų. Tačiau šeimai reikės kažkaip suktis iš padėties. Filmas 1978 m. Kanuose pelnė „Auksinę palmės šakelę“.
Filmo anonsas:
Šviežiausia klasika
Gianni Amelio sukurti „Vaikų vagį“ („Il ladro di bambini“, 1992) įkvėpė laikraštyje perskaityta istorija. Veiksmas prasideda Milane. Čia suimama dviejų vaikų – 11-metės Rozetos ir 12-mečio Lučiano – motina, nes buvo privertusi dukterį pardavinėti savo kūną. Jaunam karabinieriui Antonijui pavedama vaikus nuvežti į vaikų namus. Iš pradžių jie visi trys keliauja į prieglaudos namus Romoje, tačiau jų ten nepriima, tad Antonijus nusprendžia Rozetą ir Lučianą nuvežti į vaikų namus Sicilijoje – jų gimtinėje. Iš pradžių įtempti tarpusavio santykiai vis švelnėja ir visi trys susidraugauja, tačiau ar ta draugystė nepakenks trijulei? Filmas Kanų festivalyje laimėjo Didįjį žiuri prizą.
Filmo anonsas: