Kino kritikė pabrėžia, kad tokiu atveju ieškantys naujovių žiūrovai gali rinktis filmus iš programų „Nauja Europa – Nauji vardai“, „Atradimai“. Nenorintys rizikuoti, gali ieškoti filmų iš „Meistrų“, „Užsienio kritikų“ parinktų programų.
„Filmų yra labai daug. Ir nežinau, tai yra gerai ar blogai. Man sunku pasakyti, ar per metus yra sukurta tiek gerų, festivalio vertų filmų. Bet apie tai jau palieku teisę spręsti patiems organizatoriams. Tačiau manau, kad ne taip svarbu, ar po filmų žiūrovus apniks nusivylimas ar džiaugsmas. Svarbiausia, kad nebūtų abejingų“, - mano I. Keidošiūtė.
Kino kritikė, išanalizavusi „Kino pavasario“ programą, tikino nepraleisianti kelių jos ypač laukiamų filmų. Bene labiausiai laukiamas vokiečių režisieriaus Ulricho Seidlo „Rojus: Meilė, Trilogija, Tikėjimas, Viltis“.
„Žinoma, tai yra trilogija – trys filmai, bilietai brangūs. Bet reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jo darbai panašūs į austrų režisieriaus Michael Haneke. Tik U. Seidl dar labiau suerzina mūsų emocijas. Jo juostoms būdingas juodas humoras, kartais net labai tragiški momentai. Režisierius dažnai būna radikalus. Iš vieno jo filmo Venecijos kino festivalyje žiuri pirmininkas netgi išėjo iš seanso. Kino kūrėjui nepasisekė ir Kanuose, kur komisijai vadovavo vėl tas pats pirmininkas. Ulrichas, kaip ir M. Haneke, labai tikslaii viską apgalvoja, yra asketiškas, dažnai kviečia į savo filmus tiek profesionalus, tiek mėgėjus, savo juostose sukuria nepaprastą įtampą. Kiekvieno jo filmo herojus yra savotiškas keistuolis, kuriam būdingas fanatizmas. Tačiau jo erzinančių ir aštrių filmų kūrimas parodo, kad net ir tokioje turtingoje šalyje kaip Austrija, nėra viskas gerai, - pasakojo I. Keidošiūtė. - Manau, kad šios trilogijos žiūrovams nereikėtų praleisti.“
Antrasis filmas, į kurį kno kritikė tikrai nueis ir siūlo tai padaryti kitiems „Kino pavasario“ žiūrovams, tai Carloso Reygado „Po tamsos – šviesa“. „Visi jo filmai yra nepaprastai originalūs, turintys mistiką. Režisierius pabrėžia, kad jis labai gerbia savo žiūrovus, todėl žiūrint jo darbus galima pajusti nepaprastą malonumą. Visi jo filmai buvo rodyti Kanuose, pelnė prizus. Tačiau jis yra ne visada suprantamas kino impresionistas, savo filmuose kuriantis magišką užburiančią mistiką“, - pasakojo I. Keidošiūtė.
Trečiasis filmas, kurį ji taip pat rekomendavo pasižiūrėti festivalyje, buvo Wong Kar-Wai naujausias filmas „Didysis meistras“. Tačiau šio kūrėjo premjera visame pasaulyje buvo nukelta.
„Taip pat rekomenduočiau pamatyti savo talento įkaitės, ukrainiečių režisierės Kiros Muratovos darbą „Amžinas sugrįžimas“. Ji kuria tokius filmus, kuriuose tiek daug savitumo, laisvės, kad kitų tokių filmų istorijoje nėra. Galbūt dėl to ją ir aplenkia visi festivalių prizai. Į režisieres moteris aš visada žiūriu su atsarga, nes mane jos dažniausiai nuvilia. Tačiau Kira moka pasinaudoti būtent savo moteriškumu kaip kino ginklu ir sukuria į nieką nepanašius kino filmus“, - rekomendavo kino kritikė.
Pašnekovė džiaugėsi, kad „Kino pavasaris“ jaučia ištikimybę tam tikriems režisieriams. „Pavyzdžiui, praėjusiais metais režisieriaus Kim Ki-Duko darbai mane išgąsdino, tačiau visi kalba, kad juosta „Pieta“ yra jo atgimimas. Kalbama, kad jis vėl sukūrė tai,kas kadaise jį išgarsino. Taip pat savo laiku mane užbūrė Andrzejaus Jakimowskio „Burtai“, todėl nepraleisiu ir jo naujausio darbo „Įsivaizduok“ apie aklo žmogaus pagalbą kitiems akliems žmonėms judėti erdvėje.“
I.Keidošiūtė taip pat rekomenduoja iranietišką Mohsen Makhmalbaf filmą „Sodininkas“ bei kanadiečių ir prancūzų kurtą „Merginų gaujos išpažintis“, argentiniečių režisieriaus Carlos Sorin „Važiuoju žvejoti“. Slavojaus Žižeko gerbėjai, anot jos, neturėtų praleisti „Perversiškas ideologijos gidas“, kurį sukūrė Sophie Fennes. Kas domisi kinu, „Kino pavasario“ programoje yra tikrai įdomūs filmai apie Woody Aleną, Romaną Polanskį, Stenley Kubricką.
Iš komedijų kino kritikė išskirtų čekų komedijas. „Manau, kad kupini siurprizų turėtų būti amerikiečių ir rusų nepriklausomi kinai. Jie yra labai tolimi nuo tų rusiškų ir amerikietiškų filmų, kuriuos mes esame pratę matyti ekrane. Dokumentikos mėgėjams siūlyčiau pamatyti „Seksas dėl miško“. Juostoje pasakojama istorija apie žmones, kuriančius pornografinius filmus, kad išgelbėti mišką“, - pasakojo I. Keidošiūtė.
Festivalio programoje yra gausu ir tokių meistrų, kaip Bernardo Bertolucci „Aš ir tu“, tačiau kritikės nuomone, jie savo geriausius filmus jau sukūrė. „Tačiau tai vis tiek yra klasika, aukšto lygio talentingi režisieriai, todėl bandysiu nueiti ir į naują jo filmą“, - žadėjo I. Keidošiūtė.