- Per metus aplankote daug kino festivalių, pamatote gausybę naujausių filmų. Kaip apibūdintumėte šiuos metus kino pasaulyje?
Santa: Trumpai tariant, šie metai kinui išties buvo turtingi. O tai visų pirma labiausiai matoma garsių vardų kiekiu festivaliuose. Plačiai pripažinti režisieriai šiemet pristatė išskirtinai daug įspūdingų juostų. Tas atsispindi ir „Kino pavasario“ išsiplėtusioje šių metų programoje. Šiemet ji ypač turtinga, didžiuojasi galėdama pristatyti kaip niekada daug garsių vardų. Prasiplėtė ne tik „Meistrų“ programa, pristatanti garsiausius pasaulio režisierius, bet daugiau filmų šiemet įtraukta ir į „Dokumentikos“, „Atradimų“ programas.
Edvinas: Mano akys pamatė nepaprastai įdomius, kupinus įvairovės, radikalių idėjų, paradoksalaus humoro, kontroversinių iššūkių ir unikalių nutikimų metus. Juk ne kiekvienais metais pasitaiko proga sutikti ekranuose vieno autoriaus trilogiją - austrų režisierius Ulrichas Seidl spėjo sudalyvauti Kanų, Venecijos ir Berlyno kino festivaliuose su dramomis „Rojus: Meilė“, „Rojus: Tikėjimas“ ir „Rojus: Viltis“. Džiaugiuosi, kad pasidalinsime šiuo neeiliniu įvykiu su Lietuvos žiūrovais.
Jeigu kalbėtume apie konkrečius regionus, tai 2012-ųjų sėkmingiausiomis šalimis išskirčiau Čilę, Izraelį, Filipinus, Pietų Korėją, Rumuniją, Lenkiją, Rusiją. JAV nepriklausomas kinas vėl pataikė tiesiai į dešimtuką. Įvairiais kampais nagrinėta opiausia tema išryškėjo religija: tikėjimo kvestionavimas, Bažnyčios veiklos tyrimai, mums tolimų religijų pažinimas.
Galiausiai tai buvo didžiųjų meistrų sugrįžimo metai. Bernardo Bertolucci, Kira Muratova, Wongas Kar-wai'us, Margarethe von Trotta, Aleksejus Balabanovas, Brillante Mendoza, Peteris Greenaway'us, Park Chan-wookas, Laurentas Cantet, Michaelas Winterbottomas, Paulas Thomas Andersonas, Olivier Assayasas, Bahmanas Ghobadi, Carlos Reygadas ir visų lietuvių mylimas Kim Ki-Dukas.
- Atrenkant filmus „Kino pavasariui“, galvojate būtent apie mūsų žiūrovus. Kuo ypatingi „Kino pavasario“ žiūrovai? Kaip keičiasi jų skonis?
Santa: „Kino pavasario“ gerbėjai turi tikrai puikų humoro jausmą, taip pat vertina originalias filmų formas, temas, tad būtent tokių filmų festivaliuose ir ieškome. Bet iš tiesų mūsų žiūrovai - kasmet nenuspėjami, o tam tikrų filmų lankomumas nustebina visuomet. Pavyzdžiui, pernai tikėjomės, kad filmai „Gyvenimas taigoje“ ir „Vieną kartą Anatolijoje“ pritrauks tik tam tikrą skaičių žiūrovų, tačiau susidomėjimas buvo toks didelis, kad bilietai akimirksniu buvo išpirkti, teko daryti papildomus šių filmų seansus. Taip pat, pastebėjau, kad galima išskirti skirtingas „Kino pavasario“ gerbėjų kartas. Vieni jų festivalyje lankosi nuo pat pradžios, jie dažnai renkasi jau patikrintus festivalyje vardus, pamėgtus filmų meistrus. Tuo tarpu naujoji festivalio lankytojų karta stebina savo išmanymu, žiniomis, nebijo rinktis netikėtų juostų, filmų kompromituojančiomis temomis.
Edvinas: Per pastarąjį dešimtmetį įsitikinau, kad „Kino pavasario“ žiūrovai yra žingeidūs, drąsūs neišbandytiems patyrimams, žinantys, kaip susirasti informaciją apie filmus, mokantys pasirinkti, nebijantys diskutuoti, reikšti savo nuomonę. Lankomumo rezultatai rodo, kad kiekvienais metais gausėja susidomėjimas dokumentiniais filmais ir spartus prisirišimas prie realaus gyvenimo istorijų mane labai džiugina. Todėl laukiu atsiliepimų ir nuomonių po pasimatymų su Wangu Bingu iš Kinijos, Audriaus Stonio seminarus lankiusia Alicia Kano iš Urugvajaus, Michalu Marczaku iš Lenkijos, Droru Morehu iš Izraelio.
- „Kino pavasario” programoje šiemet daugiau nei 200 filmų. Kaip iš gausios programos išsirinkti filmą būtent sau?
Santa: Visų pirma turbūt siūlyčiau pradėti nuo dominančios programos: domina dokumentika ar garsūs režisieriai - „Meistrai“, o galbūt domitės naujai atrastais talentais, kuriuos galite išvysti programoje „Atradimai“. Na o tada jau rekomenduoju nepatingėti paskaityti visų programos filmų aprašymus ir kažkas neabejotinai patrauks dėmesį.
Edvinas: Liksiu ištikimas sau ir kaip visuomet pirmiausiai pasiūlysiu atkreipti dėmesį į mažiau linksniuojamus, beveik nežinomus ar dar negirdėtus režisierius. Atradimo jausmas kino salėje būna pats mieliausias. Tad nepamirškite aplankyti mūsų pagrindinio konkurso ir programos „Atradimai“ filmų.
Šiemet „Kino pavasaryje“ - daug sugrįžtančių režisierių, kurių pavardes lengvai atskirsite, jei matėte jų ankstesnius filmus. Manau, kad dauguma iš jų naujausiais kūriniais pasiekė aukštą kartelę ir nenuvils. Be menkiausių abejonių rekomenduoju Jeano-Luco Godardo retrospektyvą. Savo kolekcijoje turiu Maestro filmų rinktinius DVD, bet dideliame ekrane dar neturėjau progos pamatyti ir būtinai eisiu, nes tokios galimybės tikriausiai niekuomet nebus.
- Parekomenduokite filmą - romantiškam pasimatymui, popietei su šeima, vakarui gausioje draugų kompanijoje, ir kai į kino teatrą norisi ištrūkti vienam?
Santa: Pasimatymui būtų smagu pasižiūrėti „Pilnos rankos pistoletų“, mat tai komedija apie vyriškumo krizę, o pats režisierius teigia, kad šį filmą kūrė būtent moterims. Romantiškesniam pasimatymui rekomenduočiau „Galutinis montažas: ponios ir ponai“, kuriame surinkta labai daug ištraukų iš klasikinių romantinių filmų su garsiais vardais, sukuriamos naujos pasimatymų galimybės ekrane. Puikus filmas visai šeimai - „Mano apelsinmedis“. Tai labai graži istorija apie rašytoją, kuriantį knygas vaikams, filme jis prisimena savo vaikystę. Gausiai draugų kompanijai siūlau rinktis komedijas, pavyzdžiui, „Be ryšio“, „Šventasis ketvertas“ - šiuos filmus tikrai smagu žiūrėti drauge. Tuo tarpu į kiną atėjus vienam rekomenduočiau rimtesnius filmus. Galėčiau pasiūlyti čilietiškus - „Mikelandželo kančia“, „Ne“. Galbūt ir filmai apie vienišius, pavyzdžiui, konkursinės programos filmas „Chameleono spalvos“. Puikiai tiktų ir bet kuris „Meistrų“ programos filmas.
Edvinas: Romantiškam pasimatymui: „Kitoje šalyje“, „Pilnos rankos pistoletų“, „(Ne)savo noru“, „Amžinas sugrįžimas“, „Antroji žmona“, „Aš ir tu“, „Bet kokiu atveju Lorens“, „Dieviškos pievų marių žmonos“, „Intymios pamokos“, „Įsivaizduok“, „Juoda, balta ir seksas“, „Karalienė iš Montrėjaus“, „Ranka rankon“, „Tarsi įsimylėję“, „Paskutinis žingsnis“, „Myliu“, „Aš tavęs nemyliu“, „Galutinis montažas: ponios ir ponai“
Popietei su šeima: „Snieguolė“, „Bvaka“, „Pamišėlių šeimynėlė“, „Pabaisos iš laukinių pietų“, „Daugiau kaip medus“, „Mano apelsinmedis“, „Šviesus prisilietimas“, „Mama, aš tave myliu“, „Mikelandželo kančia“, „Draugė Kim mokosi skraidyti“, „Mamos liūdesys“, „Apsimetėlis“. Draugų kompanijoje: „7 dėžės“, „Apie sraiges ir žmones“, „Seksas dėl miško“, „Šventasis ketvertas“, „Tikra meilė tik tarp vyrų“, „Žvilgsnis į Čarlzo Svono III-ojo gyvenimą“, „Sugar Man“, „Po gegužės sukilimo“, „Stokeriai“, „Golcijus ir Pelikano teatras“, „Turistai“. Vienam: „Gyventi“, „Nerealieji“, „Hannah Arendt“, „Kambarys Nr. 237“, „Miręs ir tuo patenkintas“, „Paskutinė vakarienė“, „Penktasis metų laikas“, „Raganosių sezonas“, „Rūke“, „Pelėsiai“, „Važiuoju žvejoti“, „Antonas čia, šalia“, „Be ryšio“, „Lageris Nr. 14“.
- Ką būtinai turi turėti filmas, kad būtų įtrauktas į „Kino pavasario“ repertuarą?
Santa: Visų pirma filmas turi turėti originalią ir pritraukiančią istoriją, įdomią meninę raišką. Tikrai niekada neįtraukčiau filmo vien dėl garsaus vardo, nes neretai pasitaiko kad ir žinomų režisierių filmai pasirodo labai prasti, tad vien vardas dar nieko nereiškia ir filmo kokybės nepakelia.
Edvinas: Bent jau aš nesu susirašęs receptų knygos reikalingiems ingridientams. Atrinkdami ir svarstydami dažniausiai negalvojame apie kažkokius papildomus dalykus, o vertiname tiesiog filmo svarbą, aktualumą, kokybę, reikalingumą, būtinumą, patrauklumą, išradingumą, žiūroviškumą.
- Tavo šių metų favoritai....
Santa: „Melagio autobiografija 3D“, „Mamos liudesys“, „Savaitgalis“, „Amžinas sugrįžimas“, „Golcijus ir Pelikano teatras“, „Hannah Arendt“, „Zuloak“, „Aš tavęs nemyliu“, „L“, „Loving“, „Kambarys 237“, „Gegužės revoliucija“, „Stokeriai“, „Chameleono spalvos“, „Jauna ir pašėlusi“, bei visa Ulricho Seidl trilogija - „Rojus: Meilė“, „Rojus: Tikėjimas“ ir „Rojus: Viltis“.
Edvinas: „Laukinės atostogos“, „Pamišėlių šeimynėlė“, „Bvaka“, "Ne“, „Prisiminimai 3D“, „Snieguolė“, „Ir aš noriu“, „Mokytojas“, „Po tamsos - šviesa“, „Rojus: Tikėjimas“, „Trys seserys“, „Amžinas sugrįžimas“.