Dar gerokai prieš vidurnaktį kino teatre prasidėjo šurmulys. Ilgai netrukus žiūrovais prisipildė ir kino teatro didžioji salė. Skandalingoji juosta sudomino ir nemažai vyresnio amžiaus moterų, kurios į kino teatrą atėjo nešinos netgi termosais bei sumuštiniais. Filmo metu jos užkandžiavo, gėrė kavą ir mėgavosi reginiu. Visgi didžioji dauguma žiūrovų – jaunimas.
Nors kai kurie žiūrovai po pirmosios dalies pakilo ir išėjo, kaip jie patys aiškino, dėl to kaltas peržiūrai parinktas vėlyvas paros metas. Naktiniame seanse likę žiūrovai į filmą reagavo aktyviai: kadangi juostoje netrūksta komiškų intarpų, salėje nuolat aidėjo juokas, filmas buvo palydėtas plojimais. Pasišlykštėjusių veidų matyti nebuvo.
„Bijojau, kad labai nusivilsiu, bet nenusivyliau. Galvoju, kad gal aš toks pagedęs? Prieš filmą buvo tiek prišnekėta, prigąsdinta, bet kažko baisiai šokiruojančio, tiesą sakant, nepamačiau“ , – naujienų portalui DELFI po filmo peržiūros kalbėjo vilnietis Igoris.
Vyro teigimu, šis filmas yra ganėtinai feministinis. „Toks šiek tiek Tarantino stiliumi pašiepiantis vyrus. Ta pornografija filme man pasirodė komiška. Pavyzdžiui, dviejų besiginčijančių juodaodžių lytiniai organai besimakaluojantys vienas prieš kitą man kėlė juoką. Juk pornografija turi kelti geidulį, o toje vietoje tikrai niekas nėra dirginama. Tai tik režisieriaus parinktos meninės priemonės, – savo pastabomis dalijosi jis. – Filmas gana autobiografinis. O pornografija pateikiama su sarkazmu ir pasijuokimu iš vyriškosios pusės. Parodė, kad visi vyrai šūdžiai, o moterys gali ir nori kovoti“.
Pašnekovo teigimu, pats filmo naratyvas parodo, kad kaip galime kalbėti apie muziką, apie matematiką, apie knygas, galime kalbėti ir apie seksą: „Kokią temą bepasirinksi, vis tiek kalbi apie gyvenimą, žmogų“.
Vilnietis pastebi, kad triukšmas prieš premjeras tampa L. Von Triero vizitine kortele: „Režisierius pastatė filmą, parodė penį, kas čia dabar bus.“
Paklaustas apie ketinimus uždrausti filmą Lietuvoje, pašnekovas tikino matęs daugybę meninių filmų, kurie jį sukrėtė kur kas labiau: „Kad ir tas pats Von Triero „Antikristas“. Jis daug labiau galėtų būti draustinas nei šis“.
Vilniečio nuomone, didžioji dalis žiūrovų liko nieko ypatingo nepamatę. „Visuotinė orgija nekilo, – juokdamasis pridūrė jis. – Gal filmas būtų šokiravęs labiau, jei nebūtų buvę tų gąsdinimų prieš filmą. Kai prisiskaitai, kažko tikiesi ir ateini su vidine nuostata, galvodamas, kas čia bus, o pasirodo, kad čia nieko ypatingo nėra.“
Naktiniame seanse L. von Triero filmą žiūrėjusi filosofė Nida Vasiliauskaitė DELFI teigė nesuprantanti kilusio triukšmo. „Jei eidami ir žiūrėdami šio režisieriaus filmus žmonės mato tik „tai“, gal iš viso jiems reikia uždrausti kino meną?“, – juokavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytoja.
„Problemų“ sprendimas draudimu jai iš principo nepriimtinas, o tokiu būdu noras apsaugoti Lietuvos žiūrovus nuo pornografijos net ir nelogiškas: „Kam yra aktualu, pornografijos gali laisvai prisižiūrėti per internetą“.
„Kino pavasaryje“ rodytame L. von Triero filme atviros erotikos ir stambių sekso planų buvo vos keli. Yra daugybė filmų, kur tokių scenų – apstu, tačiau niekas nekalba apie tai, kad reikia juos drausti“, – sakė filosofė.
Pasak N. Vasiliauskaitės, jai patiko ir „Nimfomanės“ idėja, ir jos įgyvendinimas, gaila tik, kad nebegavo bilietų į dieninius seansus, tad naujausia režisieriaus kūrinį teko žiūrėti naktį.
„Na aš turiu vieną įspūdį – filmas geras, bet tikrai nei labai erotinis, nei labai atviras, nei šokiruojantis. Iš esmės jis – liūdnas, apie psichologinį sutrikimą turinčią moterį“, – po seanso kalbėjo dar viena kalbinta vilnietė Ieva.
Ji kino salę paliko po pirmosios filmo dalies. „Išėjome, nes organizatoriai padarė 30 minučių pertrauką, kurios nevertėjo laukti, turint galvoj, kad po pirmos dalies jau buvo maždaug 2:15“, – DELFI sakė pašnekovė. – Nenorėjau susigadinti sekmadienio dėl nemiegotos nakties. Manau, nemažai kas išėjo. Būtų anksčiau – nebūtumėme išėję.“
Kaip sakė moteris, kine ji yra mačiusi ir gerokai labiau šokiruojančių scenų. „Visiškai nesuprantami man tie draudimai, jei jie tikrai nėra komunikacijos strategijos dalis“, – kalbėjo Ieva.
Kaip informuojama festivalio „Kino pavasaris“ tinklalapyje, garsaus režisieriaus L. Von Triero filmas – poetinė ir gaivališka drama apie erotinį moters gyvenimą nuo gimimo iki penkiasdešimtmečio. Savo istoriją dviejose filmo dalyse pasakoja Džo (aktorė Charlotte Gainsbourg), kuri pati save įvardijo nimfomane.
Dar neparodytas filmas sukėlė tikrą audrą – Lietuvos kino centro Filmų indeksavimo komisija iš pradžių filmą prilygino pornografijai ir visai uždraudė jį rodyti Lietuvoje. Pagal mūsų šalyje galiojančius teisės aktus, pornografija yra draudžiama. Tokiu ekspertų sprendimu pasipiktino kino žmonės. Po jų kreipimosi komisija balsavo dar kartą ir nusprendė, kad filmą bus galima rodyti suaugusiems (pažymėjo ženklu „N-18“).
Dar prieš vidurnaktį kino teatre nusidriekė žiūrovų eilės: