Net sunku patikėti, jog šis festivalis mus visus džiugina beveik tris dešimtmečius ir kiekvienais metais stebina pristatomų filmų įvairove. Ir net per siautėjusią 2020 metais Covid-19 sukeltą pandemiją festivalis funkcionavo, nes viskas buvo perkelta į skaitmeninę erdvę. Galima tik pasidžiauti dėl organizatorių sumanumo. Jiems pavyko ne tik įgyvendinti savo užmojus, bet ir nenuliūdinti festivalio gerbėjų.
O šiais metais bus parodyta tikrai daug ypatingų filmų, todėl išsirinkti, kam būtent skirti savo brangų laiką, nėra taip paprasta. Tad pabandysiu jums išspręsti šią dilemą, nes man jau teko pasižiūrėti ne vieną festivaliui paruoštą filmą.
Atrinkau penkis naujus filmus, kuriems, manau, tikrai bus verta skirti dėmesį. Na, o šeštoje pozicijoje palikau trumpą klasikinių filmų sąrašą, nes tai vis dėlto šiek tiek atskira kategorija. Išties smagu, kad šiais metais bus parodyta daug unikalių ir legendinių filmų, kurie yra įrašyti į kino istoriją ir kuriuos daug kas galės įvertinti dideliame ekrane.
Štai mano šių metų „Kino pavasario“ pasirinkimai bei rekomendacijos, kuriomis tikiuosi pasinaudosite. Plačiau apie geriausius festivalio filmus parašysiu jau tada, kai pasižiūrėsiu visus 32, kuriuos suplanavau peržiūrėti, todėl daugiau rekomendacijų galėsite skaityti netrukus.
1. „Metas išeiti“ (angl. „Decision to Leave“), rež. Park Chan-Wook
Sukūręs tokius hitus kaip „Keršto trilogiją“ (angl. „The Vengeance Trilogy“) su „Seniu“ (angl. „Oldboy“) priešaky, „Troškulį“ (angl. „Thirst“), „Tarnaitę“ (angl. „The Handmaiden“), Pietų Korėjos kino grandas, režisierius ir scenaristas Parkas Chan-Wookas 2022 metais prestižiniame Kanų kino festivalyje pristatė savo naująjį darbą – kriminalinę dramą „Metas išeiti“ (angl. „Decision to Leave“).
Jeigu matėte visus mano anksčiau išvardytus Parko Chano-Wooko surežisuotus filmus, tada puikiai suprantate, kad juos siejo vienas svarbus aspektas – neprailgstantis bei intriguojantis siužetas ir kartu gudriai apgalvotos idėjos, be kurių šie filmai nebūtų tokie geri.
O „Metas išeiti“ – kokybiškas, tvarkingas, gražus savo vizualiais sprendimais projektas, kuris, aišku, šiek tiek nusileidžia ankstesniems režisieriaus Parko Chano-Wooko darbams, bet tema ir žanras atrodo tikrai gerai. Detektyvų ir korėjietiško kino entuziastams rekomenduoju. Tačiau tik tuo atveju, jei mėgstate lėtus ir kartais monotoniškus filmus.
2. „Tar“ (angl. „Tar“), rež. Todd Field
Šis režisieriaus Toddo Fieldo projektas kino profesionalų yra įvardijamas kaip vienas svarbiausių pastarojo dešimtmečio filmų. Galiu pasakyti, kad toks ganėtinai skambus epitetas apie šią šešiems JAV kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimams nominuotą juostą nėra iš piršto laužtas, nes vis dėlto tai išties labai stiprus bei paveikus darbas.
Tai daug įvairiausių socialinių temų (ir ne tik jų) gvildenanti psichologinė drama, kurios peržiūrai reikia ne tik rimto nusiteikimo, bet ir maksimalaus dėmesio, nes visas jos grožis slypi giliuose bei labai nemažai peno apmąstymams suteikiančiuose dialoguose. Filme yra gvildenamos tokios labai aktualios ir ganėtinai jautrios temos kaip seksizmas bei LGBTQ+, taip pat daug dėmesio skiriama asmeniniam pagrindinės filmo veikėjos gyvenimui, kuriame atsiranda vietos vaiko globai, santykiams, profesijai ir saviveiklai.
„Tar“ – tai visiškas Cate Blanchett aktorinis triumfas ir, asmeniškai man, vienas iš geriausių 2022 metų filmų, kurį rekomenduoju pasižiūrėti ne tik dėl fenomenalios vaidybos, bet ir dar dėl labai rimtų bei kasdienių problemų, su kuriomis dažnai susiduria tiek moterys, tiek vyrai darbe bei asmeniniame gyvenime.
3. „Sūnus“ (angl. „The Son“), rež. Florian Zeller
2020 metais teatro režisierius ir scenaristas Florianas Zelleris debiutavo pilno metro kine su nuostabiai jautria drama „Tėvas“ (angl. „The Father“), kuri atnešė jam „Oskarą“ už geriausią adaptuotą scenarijų. O dabar jis sugrįžo su dar vienu ypatingu filmu – psichologine drama „Sūnus“, kuri gal ir nėra tokia dramaturgiškai stipri, bet emocionaliai tai išties verta pamatyti.
Juostoje žiūrovams yra pristatoma lyg ir paprasta, bet labai kasdieniška bei daug kam aktuali tėvų ir vaikų nesusikalbėjimo tema. Mes matome kenčiantį vaiką ir tėvus, kurie bando rasti būdus išspręsti susiklosčiusią situaciją. Įdomiausia, jog visa drama sukasi ne vien apie vaiką ar jo tėvus, joje bandoma koncentruotis į kiekvieno iš jų matomą pasaulį bei rimtas priežastis, kurios nulėmė tokį, o ne kitokį siužetinį posūkį pačioje filmo pabaigoje.
Tad manau, kad filmas „Sūnus“ – gera, bet labai slegianti ir ne tokia universaliai žiūrovus dominanti drama kaip režisieriaus Floriano Zellerio režisūrinis „Oskarą“ jam atnešęs debiutas. Šiaip ar taip filmą labiausiai verta žiūrėti tiems, kas namuose turi paauglius arba problematiškus vaikus.
4. „Gyventi“ (angl. „Living“), rež. Oliver Hermanus
Šis filmas mane nustebino tuo, jog jis tapo legendinio japonų kino virtuozo Akiros Kurosawos hito „Ikiru“ (angl. „Ikiru“) perdirbiniu, tačiau žymiai lengvesniu ir labiau prieinamu eiliniams žiūrovams. Todėl galiu pasakyti, kad peržiūros metu mačiau išties gerą, bet ne slegiančiai nuobodų reginį, nes filmas yra skirtas platesnei žiūrovų auditorijai nei mano paminėtas Akiros Kurosawos šedevras.
Stipriausia filmo dalis – pamąstymai apie gyvenimo prasmę, sparčiai bėgantį laiką, visuomenę ir žmogiškąją prigimtį, kuri yra būdinga kiekvienam iš mūsų visiškai skirtingose pavidaluose. Be to, filmas nuteikia maloniai peržiūrai dėl retro stiliaus, vizualiai estetiško grožio ir, žinoma, fenomenalios britų aktoriaus Billo Nighty‘io vaidybos.
Tad filmas „Gyventi“ – prasmingų bei lengvai „sukramtomų“ minčių apie gyvenimo prasmę rinkinys, kuris dar ir pamalonina akis bei ausis kokybiškai atrodančia išore.
5. „Po saulės“ (angl. „Aftersun“), rež. Charlotte Wells
Dar vienas iš geriausių pilno metro režisūrinių debiutų, kurį man teko matyti per pastaruosius kelerius metus. Žinoma, kalbu apie Charlotte Wells, kurios juosta „Po saulės“ buvo pirmą kartą pristatyta 2022 metais prestižiniame Kanų kino festivalyje bei jau pelnė nemažai svarbių kino apdovanojimų. Be to, tai dar ir mano mylimos kino studijos „A24“ projektas, todėl vien šis faktas turėtų jus jau paskatinti kuo skubiau įsigyti bilietus į šios juostos seansus.
Pats filmas nėra labai išradingas, nes svarbiausia jame yra scenarijus ir pati istorija, kuri sugrėbia už širdies, pralinksmina, bet tuo pačiu sugraudina vien dėl to, kad kiekvienas iš mūsų galime susitapatinti su pagrindine filmo veikėja. Visi mes turime prisiminimų iš vaikystės, prisiminimų iš pačios mums tada geriausios dienos, prisiminimų iš laiko, praleisto su savo artimaisiais, todėl nostalgiški jausmai tikrai turėtų daug kam sukirbėti, nes, kaip bebūtų, mes nešiojame su savimi prisiminimus, kurie kartais pagerina mums nuotaiką ir sugeba sugražinti į tuos laikus, kai buvome nerūpestingi. Šis filmas būtent toks ir yra. O kur dar gera vaidyba, įdomūs dramaturginiai sprendimai ir, žinoma, neprailgstanti siužetinė linija, kuri nepaleidžia nuo pradžios iki pat finalo.
Filmas „Po saulės“ – nuoširdus, paprastas ir labai emocionalus draminis projektas, kuris po peržiūros daug kam sukels nemažai pamąstymų apie praeitį ir dabartį. Rekomenduoju visiems gerų dramų gerbėjams, nes tokių „feel good“ stiliaus filmų su kiekvienais metais vis mažėja ir mažėja.
6. Papildomai – „Klasika“
Kaip jau prasitariau, šiais metais sulauksime išties daug vertingų klasikinių filmų. O tarp jų bus legendinis Alfredo Hitchcocko saspensu alsuojantis detektyvinis trileris „Langas į kiemą“ (angl. „Rear Window“), vienas iš pirmųjų didžiųjų JAV nebyliojo kino hitų – paties Charlie‘io Chaplino sukurtas šedevras „Mažylis“ (angl. „The Kid“), šiurpą keliantis ir nemirtingai siaubo klasikai priklausantis 1925 metų „Operos fantomas“ (angl. „The Phanton of the Opera“), vienas geriausių Woody Alleno karjeros darbų – magiškai kinomaniškas hitas „Purpurinė Kairo rožė“ (angl. „The Purple Rose of Cairo“), vienas geriausių visų laikų filmų ir tikras film-noir šedevras „Saulėlydžio bulvaras“ (angl. „Sunset Boulevard“) bei lenkų kino genijaus Krzysztofo Kieślowskio darbas „Kino mėgėjas“ (angl. „Camera Buff“). Ir žinokite, čia tik dalis klasikos, kurią šiais metais žada parodyti „Kino Pavasaris“.
Kol kas tiek. Laukite kitų rekomendacijų, kurios pasirodys neužilgo.