Raudonu kilimu žengė visi tie, kurie nenumaldomai visus metus laukė vieno garsiausio prabangių suknelių kūrėjo pristatymo. O kuo jis nustebins publiką šiais metais?
O nustebinti tikrai buvo kuo. Nežabotos baroko laikų linksmybės persikėlė tiesiai ant „Madam pareis vėliau...“ podiumo. Ant jo žengė daug įžymių Lietuvos moterų.
Teatralizuotame ir įspūdingame pasirodyme, kuris nugramzdino į prabangos, nežabotų fantazijų ir neatsakingos laisvės laikmetį, kiekviena dama galėjo atrasti dalelę savęs. Atrodo, kad tai puikiai pavyko padaryti ir Katažinai Zvonkuvienei. Ji tą vakarą buvo drąsi, elegantiška ir koketiška bei pasitikinti savimi – ji podiumu žengė pasipuošusi perregima suknele, per kurią švietė juodos apatinės kelnaitės. Maksimaliai apnuogintos kojos leido visiems susirinkusiems svečiams grožėtis neapsakomai dailia Katažinos figūra.
„Nežabotos laisvės ir pašėlusių linksmybių laikai, be abejonės, atskleidė tikrąjį moteriškumo žavesį. Plačios kaklo iškirptės, balinta oda, „muselės“ ant veido ir krūtinės, paslaptingi šypsniai po vėduoklėmis ir gudrus koketavimas – tai tik ledkalnio viršūnė to, kas iš tiesų vyko dvaruose“, - susižavėjimo baroku neslėpė dizaineris.
Pasak „Madam pareis vėliau...“ įkūrėjo vienintelė baroko stileivų problema buvo drabužių patogumas, o tiksliau alinantis jų nepatogumas. „Dviaukščius tortus primenantys perukai turbūt mažiausiai kančių kelianti ansamblio dalis, prisiminkime veržiančius banginio ūso ir metalo plokštelių korsetus, beprotišką drabužių svorį ir nuolatinį iššūkį atrodyti grakščiai tvankioje žvakių prikaitintoje patalpoje“, - šypsojosi dizaineris.
Pasak L. Salasevičiaus, šiandienos išdykusioms „antuanetėms“ jis sukūrė drabužių derinius išsiskiriančius ne tik baroko stiliaus ištaigingumu, prabangiais audiniais, bet ir pasižyminčius šiuolaikiniu patogumu. „Noriu, kad moterys jaustųsi karalienėmis, bet jų laisvės ir žavesio nevaržytų nė viena stiliaus detalė“, - dar prieš kviesdamas į pristatymą pabrėžė dizaineris.