„Nesidažydavau nė kiek, nes ir tėtis neleisdavo, o vėliau, kai išvažiavau į Paryžių, jau pradėjau truputį dažytis“, - laidoje KK2 šį trečiadienio vakarą per LNK pasakos Sofija.

Sofija prisimena, kad jai būdavo nemalonu, kai ją į mokyklą atveždavo prabangus BMW, mergina pasakoja, kad net prašydavo vairuotojo, kad šis sustotų toliau ir ji galėtų pėsčiomis ateiti į pamokas ir pabendrauti su draugais.

„Dažniausiai šaipydavosi, kad mane atveždavo su automobiliu. Vėliau prašydavau tėvų, kad mane išleistų kur nors toliau, arba eidavau pėsčiomis“, - laidoje pasakos Sofija.

Nors Sofijai pinigų netrūksta, visgi taupumo ir pagarbos uždirbamiems pinigams ji išmoko iš tėvų. Mergina prisimena, kad dienpinigių ji gaudavo kaip ir visi kiti vaikai – 2 ar 5 litus per dieną: „Duodavo tuos pinigus tėvai ir sakydavo: „Taupyk ir susitaupysi“.

Sofijai paaugus, jos poreikiai didėjo. Mergina norėjo vis geresnių suknelių, tačiau tėvai neskubėdavo tenkinti visų jos norų – už kiekvieną daiktą mergina turėjo dirbti, rašoma LNK pranešime žiniasklaidai.

„Viskas būdavo griežtai kontroliuojama. Kartais reikėdavo kurį laiką gerai mokytis arba kokius namų ruošos darbus atlikti. Kartais sodą tvarkyti, kartais baseiną išplauti“, - laidoje KK2 pasakos Sofija.
Po mokyklos Sofija užsienyje studijavo mados istoriją. Pasimokiusi Paryžiuje, išvyko į Londoną. Tėvas ir čia pinigais nelepino. Mėnesiui skiriamų 600 svarų merginai neužteko, todėl Sofija įsidarbino stiliste mados agentūroje.

„Dirbome juodą darbą: plovėme grindis, rinkome drabužius, grąžindavome dizaineriams. Per dieną užkulisiuose mokėjo 50 svarų ir tai buvo pirmi uždirbti pinigai“, - KK2 laidoje prisimins Sofija.