Parodoje pristatomi keturių litvakų, garsių l‘École de Paris atstovų, kūriniai iš „Lewben Art Foundation“ ir Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijų, rašoma pranešime spaudai.
Pasak parodos kuratorės Vilmos Gradinskaitės, XX a. pr. kiekvienas dailininko karjerą pradedantis jaunuolis svajojo nuvykti į Paryžių, į meno Meką, kur privačiose studijose ir mokyklose, salonuose ir parodų galerijose, kavinėse ir naktiniuose baruose kunkuliuoja meninis gyvenimas, kur kiekvieną dieną gimsta nauja meno srovė. Paryžius ypač viliojo litvakus – žydų jaunuolius iš vakarinių Rusijos imperijos gubernijų, vėliau – iš laisvosios Lietuvos.
Į Paryžių litvakai emigravo dviem bangomis. Pirmoji banga plūstelėjo prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tada emigravo Vilniaus piešimo mokyklos mokiniai, tarp kurių buvo ir Pinchus Krémègne’is. Pasibaigus karui, jau Lietuvai tapus laisva šalimi, litvakų dailininkų bendruomenę Paryžiuje papildė Maxas Bandas ir Neemija Arbit Blatas.
Dauguma litvakų, gimę ir augę religingose žydų šeimose nedideliuose Rytų Europos miesteliuose – štetluose, atsinešė į Paryžių unikalią jauseną ir pasaulėžiūrą. Žydiškoji štetlo kultūra ir savitas tautinio meno supratimas litvakų kūryboje susipynė su moderniomis to meto Paryžiaus meno kryptimis – postimpresionizmu, kubizmu, futurizmu ir fovizmu. Ši sintezė ir suformavo l‘École de Paris – Paryžiaus mokyklos kryptį, dar vadinamą prancūziškuoju arba prancūziškuoju-žydiškuoju ekspresionizmu.
Litvakų dailininkų kelią Paryžiuje pristatysianti paroda suteiks unikalią galimybę pamatyti keturių Lietuvos žydų kūrybą. Parodoje bus eksponuojami Pinchaus Krémègne’io (1890–1981), Maxo Bando (1900–1974), Neemijos Arbit Blato (1908–1999) ir Theo Tobiasse’o (1927–2012) kūriniai. Kiekvienas dailininkas savaip praturtino ir darė įtaką prancūziškojo ekspresionizmo raiškai.
Paroda veiks iki 2018 m. vasario 28 d.