– Pirmiausia ,,gofrokartonui“ suteikime išgaubtą formą – jį išlenkime, „viršugalvyje“ pritvirtindami pusapvalį lentgalį ar jo pakaitalą – storesnę popieriaus masę ir pan., – aiškina dailininkas. Lentgalio ar kitos medžiagos pusapvalumą prie kartono tvirtina klijuodamas bei metalinėmis kabėmis, kurios lekia paspaudus specialaus šautuvėlio „gaiduką“ (1).
Tada iškerpamos akių, burnos kiaurymės. Kerpant vietą nosiai nereikia nukirpti trikampėlio viršaus. Trikampėlis kilstelėjamas į būsimos kaukės išorę ir formuojama nosis: popieriaus juostelėmis užklijuojamos abi šoninės kiaurymės, tuomet ant viršaus kabėmis ar klijais tvirtinama iš ,,gofrokartono“ suformuota nosis (2). Ji (kaip ir akys) gali būti ir iš dėklo, kuriame parduodami kiaušiniai, kaušelio (3).
– Kas dar atsikiša? Kakta, skruostai, antakiai, smakras, – rodydamas ožio, diedų, kitų Užgavėnių personažų kaukes, dėmesį atkreipia G. Latakas. Šie iškilimai taip pat formuojami iš ,,gofrokartono“ jį šiek tiek pavilgius (arba ne) vandeniu, tvirtinami klijais ar kabėmis. Beje, pastarąsias būtina kitoje kaukės pusėje saugiai užlenkti, kad nesužeistų veido.
Tuomet lipalas skiedžiamas vandeniu ir teptuku tepamas ant kaukės, bemat ant jos klojant tualetinį ar rankšluostinį popierių (galima ir popierines servetėles). Tepamas ir šio popieriaus viršus. Tegu klojamas popierius garankščiuojasi, plyšta – įdomesnė bus kaukės faktūra (4). Kai išdžius, kaukė tapybiškai puošiama akrilo dažais – jie nebijo lietaus, sniego.
– Kaukės faktūrų žaismę išgavau maišydamas spalvas, ant vienos spalvos pagrindo plonesniu teptuku braukdamas kitas. Štai ir baisusis Užgavėnių personažas – jo išsigandusi žiema pasitrauks (5), – šypsosi dailininkas G. Latakas.