„Atsimenu istoriją, kai kolega vyko į Panevėžį ir Klaipėdą pas du muzikos kolekcininkus, atsivežė jų kolekcijas ir suskaitmenino. Įvairiausiais būdais bandėme muziką surinkti į vieną vietą – ieškojome, skambinome, bendravome. Žinoma, savo įrašus kėlė ir AGATA nariai. Tokia buvo „Pakartok.lt“ pradžia“, – pasakoja AGATA direktorė Agnė Begetė.
Šiandien tai yra didžiausia lietuviškos muzikos duomenų bazė, kurioje galima rasti lietuviškos muzikos šimtmečio kolekciją: per 120 tūkst. muzikos įrašų ir beveik 17 tūkst. muzikos albumų, rašoma pranešime spaudai.
Kūrybą praturtinantys muzikiniai archyvai
Dainų autorius ir atlikėjas Tomas Narkevičius-Free Finga pasakoja, kad vienas didžiausių jo atradimų „Pakartok.lt“ – Kauno „Elektros“ gamyklos vokalinio instrumentinio ansamblio albumas „Vokalinės ir instrumentinės jaunimo grupės“, išleistas 1984 m. „Arūno Navako vadovaujamo ansamblio albume skamba chorinės ir orkestrinės ansamblinės dainos, kurios yra tokio muzikalumo, tokios kokybės, kad skamba lyg šių dienų gražiausia muzika. Tai labai senas, bet man didelę įtaką padaręs leidinys“, – sako Free Finga ir prideda, kad beveik visas šio albumo dainas yra grojęs savo muzikinėje laidoje „Plastika“, transliuojamoje per internetinį radiją „Radio Vilnius“.
Dabar kuriamą naują muziką klausytojai jau žino, nes yra daug ir įvairių būdų ją atrasti, bet senoji muzika dažnai lieka pamiršta. Kaip nepasimesti tarp šimto tūkstančių įrašų? T. Narkevičius-Free Finga muzikos dažniausiai ieško pagal metus ir žanrą – ilgą laiką jį domino senesnių laikų estradinė muzika, vėliau atsigręžė į džiazo ir bliuzo lobyną.
„Atradau labai daug senų estradinių atlikėjų ir žiauriai daug senos estradinės muzikos, kurią sempluodavau, perkurdavau įdomesnius akordus ar tiesiog ieškodavau įkvėpimo. Atsispiriant nuo platformoje rastų dainų yra gimusi ne viena mano daina. Pavyzdžiui, dainą „Ant Bangos“ įkvėpė Nelly Paltinienės ir „Kopų balsų“ muzika. Platformą naudoju kaip įrankį, kaip didelį lietuviškos muzikos lobyną. Man atrodo, kad sempluodamas lietuvišką muziką tu esi arčiau kažkokio centro, savasties, branduolio, o rašant lietuvišką muziką man faina sempluoti būtent lietuvišką, o ne užsienio muziką“, – prisipažįsta atlikėjas.
Lietuvių kalba skamba topuose
Kiekvieną savaitę AGATA skelbia klausomiausių albumų ir singlų topus, kuriuose vis daugiau pozicijų užima lietuvių atlikėjų kūryba. 2024 m. 45-tos savaitės klausomiausių singlų šimtuke – 35 lietuvių atlikėjų darbai. O tą pačią 45-ą savaitę prieš šešerius metus jų buvo tik keturi.
„Pagaliau nacionalinis turinys yra vertinamas Lietuvos klausytojų – nebeliko kompleksų, susijusių su lietuviškos muzikos klausymu, nebereikia dirbtinėmis priemonėmis skatinti jos augimą ir sklaidą. „Pakartok.lt““ buvo viena iš galimybių parodyti, kiek daug ir kokios nerealios lietuviškos muzikos turime, ir be galo smagu matyti, kad ji pasiteisino“, – sako AGATA vadovė Agnė Begetė.
Džiugina ir tendencija, kai vis daugiau muzikantų kuria ir dainuoja gimtąja kalba. Tai pastebima ne tik Lietuvoje – muzikos pasiklausymo platformos „Spotify“ duomenis, 2023 m. iš 10 tūkst. populiariausių „Spotify“ muzikos kūrinių, anglų kalba buvo atliekami 54,9%. Lyginant su 2022 m., jų sumažėjo beveik 7%.
„Matyt, lietuvių kalba yra daug paprasčiau pasiekti širdį ir ausį“, – sako A. Begetė. Anot direktorės, tokį pokytį galėjo nulemti daugybė priežasčių: muzikos atlikimas gimtąja kalba nebėra kliūtis eksportui, dingo mažos šalies kompleksas, norima būti unikaliais ir išsiskirti, atėjo supratimas, kad gerų kūrinių populiarumas nepriklauso nuo kalbos, kuriais jie yra atliekami.
Dešimtmečio klausomiausi
Kiekvieną dieną platformą aplanko per 1,6 tūkst. klausytojų, pasirenkančių įvairiausių žanrų muzikos. Tarp dešimtmečio klausomiausių šios platformos lietuviškų dainų – Lilo ir Innomine „Daina, kurios nedainavo niekas“, Vaido Baumilos ir Justės „Milijonai“, SUBTILU-Z „OTONO PORTENO“, Monique ir Vaido Baumilos „Dviese“, Aistės Smilgevičiūtės „TILI TILI DŪDA“, Tajos atliekamos lopšinės.
Platforma ne tik suteikia galimybę klausytis mėgstamiausių kūrinių, bet ir įsitraukti į išskirtinai lietuviškai muzikai skirtus protmūšius, leidžiančius pasitikrinti savo žinias, sužinoti naujų faktų, atrasti bendraminčių ir gerai praleisti laiką. Žaidimai vyksta Vilniuje ir Kaune. Ypač didelės sėkmės sulaukė vasarą Lukiškių kalėjimo kieme vykę žaidimai, kurių kiekvienas pritraukdavo apie 60 komandų – net 300 žmonių.
„Protmūšiais norime atskleisti, koks įdomus ir įvairiapusis yra lietuviškos muzikos pasaulis. Tad ir muzika juose skamba itin įvairi. Nuo popmuzikos iki įvairių krypčių alternatyvos, nuo senų, nostalgiškų hitų iki šiuolaikinių kūrėjų. Estrada, rokas, repas, elektronika, dainuojamoji poezija, metalas ir dar daugiau. Klausimus kuriame taip, kad visi žinotų kažką, bet niekas nežinotų visko. Kad žaidėjai galėtų ir pasidžiaugti senais hitais, ir rasti naujų dalykų, sužinoti netikėtų faktų apie žinomus atlikėjus“, – sako protmūšių vedėjas ir vienas klausimų kūrėjų Ugnius Antanavičius.
Nuo archyvo iki apsaugos
„Pakartok.lt“ kaip duomenų bazė padeda lietuviškos muzikos gerbėjams atrasti muzikos šaknis, prisideda prie naujos ir archyvinės muzikos atradimo ir panaudojimo dar kartą – iš reklamų ar filmų kūrėjų AGATA sulaukia nemažai užklausų dėl muzikos naudojimo.
Šis muzikos lobynas yra svarbus ne tik muzikos istorijos išsaugojimui bei edukacijai. Jį kasdienėje veikloje pasitelkia ir šiemet 25-metį švenčianti AGATA. Muzikos yra sukuriama be galo daug ir tam, kad ji būtų teisingai apskaitoma, o vėliau už jos panaudojimą būtų galima išmokėti atlygį atlikėjams, svarbu turėti teisingus duomenis. Registruodama įrašus platformoje, AGATA surenka kuo tikslesnę informaciją apie patį įrašą, o tai ne tik padeda išvengti klaidų ateityje, bet ir leidžia būti vienu žingsniu priekyje stengiantis apsaugoti savo narius nuo šiandienos iššūkių.
„Šiuo metu vyksta daug dirbtinio intelekto technologijų kūrimo procesų, kur programos apmokomos generuoti muziką pagal esamus kūrinius. Daugelis AGATA-i giminingų organizacijų neturi galimybės atpažinti konkretaus kūrinio panaudojimo, nes jos saugo tik dainų duomenis, bet ne pačius įrašus. Turėdama visapusę įrašų bazę AGATA tapo pirmąja Europoje organizacija, renkančia ir saugančia tiek informaciją, tiek pačius įrašus. Tai suteikia ne tik pranašumą greičiau atpažinti muzikos naudojimo atvejus, bet ir sukuria aiškų teisinį pagrindą užtikrinti narių apsaugą“, – sako A. Begetė.
