Jau vidurdienį, grojant „The Station“, buvo aišku – šeštadienis skirtas maksimaliam „išsitaškymui“. Grupės lyderis Mykolas Katkus taškėsi prakaitu ir kvietė publiką šokiui svilinančiame karštyje. Negausus būrys ištikimų fanų kratė galvas pagal dramatiško roko muziką ir dainavo žinomiausias grupės dainas kartu, kiti – saugiai slėpėsi nuo saulės vėsiame medžių šešėlyje.
Mistiškąją „Circus“ sceną apšildė gaivališkas drum’n’bass, atliekamas Bertos Timinskaitės ir Artiomo Penkevičiaus dueto „Sillicut“. Nejudėti pagal greitą jų ritmą lankytojai tiesiog neturėjo pasirinkimo. Atrodė, kad visi, įžengę į šią erdvę, akimirksniu buvo užhipnotizuoti šokti.
Įpusėjus koncertui nutiko kai kas netikėto. Kiek kuklus atlikėjas atvirai prisipažino: saulė taip stipriai jį „pabučiavo“, kad ėmė graužti akis, ir jis nebegalėjo nei matyti, nei dainuoti. Laimei, į pagalbą suskubo klausytoja, pristačiusi į sceną šlapių servetėlių. Žmonės audringai plojo išgelbėtojai ir kantriai laukė, kol Junior a nusivalys prakaitą bei pratęs koncertą. Štai kokia draugiška ir empatiška toji „Galapagų“ auditorija.
Tuo tarpu pagrindinę sceną atidarė treninguotieji „chuliganai“ – Vidas Bareikis su grupe. Jau koncerto pradžioje pažadėję tikrų tikriausią kardio, savo žodį jie tesėjo su kaupu. Niekas nepaneigs, kad tai buvo energingiausias festivalio pasirodymas. Gausi publika tiesiog ėjo iš proto, kėlė į viršų rankas, paklusniai kartojo Bareikio rodomus judesius. Jo paprašyti žmonės sukūrė istoriją: vieningai suėjo į vieną didelį ratą ir susikibę rankomis sukosi ratu. Ne tik Galapagai, bet ir joks kitas festivalis to dar nematė!
Paklaustas, ar ilgai ruošėsi šiam ekscentriškam performansui, jis atsakė: „Labai ilgai, 82 kartus. Šiandien buvo 83 mūsų 100 koncertų turo pasirodymas, o kiekvienas jų – labai rimta repeticija, po kurios analizuojamės klaidas ir sugalvojam, kaip padaryti, kad kitas koncertas būtų bent šiek tiek geresnis už praėjusį.“ Akivaizdu, kad gerbėjai šias pastangas tikrai pastebi ir įvertina: visas būrys ištikimiausių fanų atsigabeno į festivalį net vėliavų su Vido Bareikio ir jo grupės logotipu.
Netrukus pasirodęs elektroninės muzikos duetas Beissoul & Einius įnešė mistikos ir stebino savo sceniniu įvaizdžiu: +30 temperatūrai toli gražu nepritaikytas kailinis drabužis, primenantis giltinės apdarus, turėjo kaip reikiant kaitinti atlikėją Artūrą Žabą-Beissoul. Šįkart su ekstravagantišku stiliumi greičiausiai bus kiek prašauta.
Būta festivalyje ir nusivylimų. Viena laukiamiausių atlikėjų, superhitų „No roots“ ir „Hit the ground running“ savininkė Alice Merton, deja, susirgo ir negalėjo atvykti. Ją pakeitė lietuvaitė, visiems puikiai pažįstama Gjan, kurią publiką priėmė itin šiltai.
Pagrindinis svečias iš užsienio, tikras „Galapagų“ pasididžiavimas Jose Gonzalez išsiskyrė jautria romantika, ramybe, šiltu pasirodymu. Žinomiausius savo kūrinius jis atliko tiesiog gitara ir to pilnai pakako tam, kad publika liktų pakerėta šio pasaulinio garso žvaigždės paprastumo ir jausmingumo.
Antrąją festivalio dieną buvo atidaryta dar viena, penktoji scena, kurios valdovai – Zip fm transliuojamos sekmadieninės „Tylių naktų“ laidos vedėjai Ignas ir Gytis. Scena įsitaisė poilsio zonoje, Zaraso ežero pliaže, kur klausydamiesi elektroninės muzikos, lengvų techno ritmų bei pokalbių su atlikėjais, „Galapagų“ lankytojai galėjo turkštis vandenyje ir degintis. Čia savo dj setą grojo talentingas kompozitorius Jokūbas Tulaba, taip pat buvo galima išgirsti pokalbį su „Happyendless“, „The Station“, „Junior a“ ir kitais.
Festivalį vainikavo pats masiškiausias publikos atžvilgiu Lilo ir Innominės koncertas. Tiek daug aistringai dainuojančių ir keliančių į viršų rankas žmonių per jokį kitą šeštadienio pasirodymą nebuvo matyti. Jiems nulipus nuo scenos, dar kurį laiką girdėjosi iš publikos riksmai „Lilai, noriu su tavim selfio“. Lilas dar kartą įrodė, kad yra vienas mylimiausių Lietuvos atlikėjų, vertas didžiųjų arenų.