Kartu su mokyklos direktoriumi pažintinę ekskursiją pradėjusi nuo valgyklos, Rasa apsilankė beveik visuose kabinetuose, mokyklos muziejuje ir mokytojų kambaryje. Dainininkę sužavėjo pasikeitusi ir pagražėjusi mokykla. Pribloškė dar iki šios dienos išlikę pažymių dienynai, kuriuose ji galėjo pamatyti ir savo pažymius. Vieni penketukai iš muzikos jau tada rodė, kas yra miela merginos širdžiai.
Mėgsta iššūkius
R.Kaušiūtė pasakojo, kad, projekto „Klasė“ prodiuserio Juliaus Juchnevičiaus pakviesta, dalyvauti sutikusi iš karto.
„Mėgstu iššūkius, - sakė dainininkė. - Ypač tada, kai jaučiu, kad siekiant užsibrėžtų tikslų, jie bus naudingi mano, kaip dainininkės ar kaip asmenybės, tobulėjimui, turiu tą iššūkį įveikti.“
Ritualas - muzikiniai festivaliai
Muzikalioje šeimoje augusi Rasa jau nuo pat vaikystės, kiek tik save prisimena, norėjo būti dainininke. Tai jai atrodė pasakiška, šauni ir be galo išraiškinga profesija. Tad ir apsisprendimas pasirinkti muziką buvo natūralus. Patys įsimintiniausi vaikystės įspūdžiai Rasos atmintyje irgi susiję su muzika. „Visa šeima stebėdavo „San Remo“ festivalius, - prisiminė dainininkė. - Tai būdavo didelė šventė, tarsi koks ritualas. Jau tuomet svajojau, kad kada nors gyvenime stovėsiu ant didelės scenos pasipuošusi gražiais rūbais ir kerėsiu savo balsu auditoriją“, - pasakoja atlikėja.
Rasos tėtis, kadaise nerealizavęs svajonės būti profesionaliu muzikantu, visada domėjosi ir domisi muzika. Pats išmokęs pažinti natas ir groti, vėliau dainuodavo choruose, vyrų ansamblyje „Oktetas“ ir netgi operetėje. Todėl ir dabar, pasak dainininkės, tėtis visada „serga“ už ją ir jos muzikinę veiklą.
Mokykliniai metai
Mokykliniais metais Rasa buvo labai įnikusi į knygas. Vieną dieną mergina nusprendė knygas padėti į šalį ir imtis muzikos. Kaip ji pati sako: „Muzikai jaučiu nepaaiškinamą trauką. Tiesiog jaučiu, kad noriu tuo gyventi.“
Panevėžio J.Miltinio vidurinėje mokykloje baigusi devynias klases, R.Kaušiūtė mokslus tęsė Panevėžio konservatorijoje, vėliau - Muzikos akademijoje. „Tiek vienur, tiek kitur stengiausi „paimti“ viską, kas įmanoma“, - kalba Rasa.
Karjeros pradžia
R.Kaušiūtė mena, jog jos muzikinės karjeros pradžia tikrai nebuvo „rožėmis klota“. Ieškodama vokalo mokytojo ji turėjusi nueiti „kryžiaus kelius“. Daugelis atsisakydavo mokinti vien todėl, kad neva balsas jau „sugadintas“ choro. Tačiau būsima dainininkė buvo tvirtai nusprendusi siekti savo tikslo.
„Tikėjau, kad viskas įmanoma“, - prisimena Rasa.
Atkakliai dirbdama ir tobulindama balsą mergina repetuodavo bendrabutyje pagal fonogramas laisvu nuo paskaitų metu. Ji dalyvaudavo visuose įmanomuose talentų konkursuose ir netgi eidavo dainuoti karaoke.
Pirmieji apdovanojimai
Dėl tokio savo pomėgio bendrabutyje jai prilipusi netgi pravardė „Karaokė“. Ironiškai apie merginos pomėgį atsiliepdavę bendrakursiai gavo prikąsti liežuvį, kai studijuodama ketvirtame kurse R.Kaušiūtė laimėjo studentiškos autorinės dainos konkursą.
Šiam konkursui specialiai sukūrusi tris naujas dainas ir subūrusi „gyvą“ grupę, būsimoji dainininkė atkreipė tuometinės vertinimo komisijos nario V.Gerulaičio dėmesį. R.Kaušiūtė prisimena, kad, teikdamas apdovanojimą, jis pažymėjo, jog tai „perspektyvi lietuvių dainininkė“. V.Gerulaičio žodžiai merginą be galo įkvėpė tolesnei veiklai.
Keitėsi gyvenimo būdas
Žavi raudonplaukė mergina dabar nė kiek nebeprimena mokykloje buvusios tylenės. Pasikeitė ne vien jos charakteris, gyvenimo būdas, plaukai. Kaip sakė Rasa, „mokykloje tylėjau, nes kaupiau savyje muziką“. Tačiau pajutusi svaiginančią scenos trauką, dainininkė atsiskleidė visai naujai. Tobulindama savo dainavimą, keitėsi ir tobulėjo pati.
„Sakoma, kad akys - sielos veidrodis, - kalbėjo Rasa. - Tuomet balsas, jo harmoningumas, sakyčiau, atspindi žmogaus asmenybę, jos ypatumus. Per muziką galiu išreikšti save. Dirbdama mėgstamą darbą, realizuodama save, tampi laisva ir net pagražėji. Nes tada siela dainuoja!“
Apie pakitusias gyvenimo vertybes
Kol kas širdies draugo, tokio, su kuriuo norėtų praleisti visą likusi gyvenimą, neturinti mergina, sakė jau nuo praėjusių metų kartais pagauna save galvojančią apie šeimą ir vaikus.
„Jaučiu, kad smarkiai pakito mano vertybes. Tie dalykai, kurie buvo labai svarbūs, tapo ne tokiais svarbiais. Ir atvirkščiai. Labai norėčiau sutikti toki vyrą, su kuriuo būdama jausčiausi laiminga, nes vienatvė „užkniso juodai!“, - juokėsi Rasa.