Islandai – geras pavyzdys
„Mano nuomone, kiekvienais metais muzikinė situacija yra vis geresnė. Dirbu „LRT Opus“, esame orientuoti į jauną auditoriją, įdomias alternatyvias grupes. Jeigu lyginčiau su tuo, kas buvo prieš 10 metų, situacija yra smarkiai pagerėjusi“, – teigia muzikologas D. Užkuraitis. Jo manymu, pokyčius lėmė tai, jog jaunos grupės ir atlikėjai atrado daug galimybių ir vietų, kur gali parodyti savo kūrybą auditorijai.
Paklaustas, ar pastebi jaunų atlikėjų ir grupių, kurie šiandien atitiktų vakarietiškus standartus, ir kurdami Lietuvoje tuo pat metu galėtų būti įdomūs pasaulio auditorijai, muzikologas sakė, jog tokių tikrai yra daug. „Galiu pasakyti, kad tie jaunieji kūrėjai nesiskiria nuo vakariečių. Kartais klausytojai pyksta, kad nepranešame, jog groja lietuviai“, – prisiminė jis.
Anot D. Užkuraičio, prieš 10-15 metų buvo akivaizdu, kai grodavo lietuviai. Tą būdavo nesunku atpažinti iš muzikos, žodžių tarimo. Tačiau šiandien situacija yra visiškai kitokia. Pasak muzikologo, lietuviams dar yra kur tobulėti, mat jis pasigenda jaunų kūrėjų individualumo, jų specifinio veido – to galima pasimokyti iš islandų.
„Pasiklausai keletą sekundžių ir iš karto gali atpažinti, jei groja islandai. Būtent to mums ir trūksta, kad kiti identifikuotų mūsiškius pagal tam tikrą braižą. Iš tiesų grojame ir dainuojame nė kiek ne blogiau nei vakariečiai“, – kalbėjo D. Užkuraitis.
Ar lietuviai gali užkariauti pasaulį?
Nors pasiklausius lietuvišką alternatyvą (ir ne tik) grojančių radijo stočių, peržiūrėjus lietuvių paskyras „Youtube“, susidaro įspūdis, jog turime daug tarptautinių arenų vertų talentų, muzikos eksporto srityje esame pažengę nedaug. Kodėl? D. Užkuraitis turi atsakymą: britai turi ir savo „Radiohead“, ir savo „Oasis“, todėl jiems visiškai nesinori klausytis dar vienų „Radiohead“ arba „Oasis“ iš Lietuvos ar Slovėnijos.
„Jei darai kažką originaliai, negirdėtai, visada rasi savo gerbėjų. Tiesa, Vakaruose dirba itin stiprūs vadybininkai, mūsiškiai dar tikrai neturi tokių galių. Latviai turėjo grupę „Brainstorm“, tačiau iki Jungtinės Karalystės ji neatkeliavo. Britams nelabai patiko jų tekstai. Lietuviai kartais sako, jog dainuoja angliškai, kad juos suprastų ir vokiečiai, ir lenkai, ir latviai bei kiti. Tačiau tie tekstai kartais būna tokie pokvailiai ir primityvūs, kad kartais reiktų kelti klausimą, ar nebūtų grupė pasiekusi sėkmės greičiau, jei būtų dainavusi lietuviškai, – samprotavo muzikologas.
Jis sako esąs įsitikinęs, kad kai kurios grupės dainuoja angliškai vien dėl to, jog nesugeba sukurti gero lietuviško teksto. „I love you, you love me... Ir daugelis klausydami nelabai gilinasi. O lietuviško prasmingo teksto sukurti nelabai sugeba, nes tai yra sudėtinga“, – kritikos pažeria pašnekovas.
Atėjo metas surasti savo unikalų veidą
Paklaustas apie konkurse „Garažas“ dalyvaujančių atlikėjų lygį, muzikologas ir šio konkurso komisijos narys užtikrintai sakė, jog jis per pastaruosius kelerius metus yra gerokai pakilęs. Anot D. Užkuraičio, groti išmokome, atėjo metas ieškoti savo išskirtinumo.
„Gerų muzikantų tikrai padaugėjo. Šių dalykų galima mokytis ir muzikantai nebėra savamoksliai, daugelis jų puikiai valdo instrumentus. Belieka surasti savitą originalų skambesį ir veidą. Abejoju, ar kada galėsime konkuruoti su švedais, vokiečiais ar britais. Ten yra didžiulės rinkos, tradicijos. Tačiau pabandyti galime. Estai buvo iššovę savo „Ewert and The Two Dragons“, latviai – „Brainstorm“. Mes tokio didžiulio šūvio dar neturėjome. Galbūt Alina Orlova yra labiausiai į tą pusę, tačiau ji labiau žinoma alternatyviosios muzikos gerbėjams. Tarsi ir buvo pajudėjimas į tą pusę, tačiau to nepakanka“, – kalbėjo D. Užkuraitis.
Paprašytas atskleisti, ar jau turėjo galimybių susipažinti su konkurso „Garažas‘18“ dalyviais, muzikologas patikino, kad nė vienais metais neklauso kūrinių iš anksto: „Vertinti to vakaro rezultatus man yra smagiausia“.
Konkurso gerbėjai šiemet galės mėgautis penkiais kokybiškais gyvo garso koncertais – tiek etapų prireiks, kol bus išrinkti konkurso nugalėtojai. Į pusfinalius pateks po šešias jaunųjų muzikantų grupes, kurias atrinks dalyvių anketų sulaukę ir jas įvertinę konkurso rengėjai.
Dalyvauti atrankoje galėjo bet kokio stiliaus muziką atliekančios ir bet kokios sudėties grupės, grojančios gyvai. Tačiau visų grupės narių amžiaus vidurkis negali būti didesnis nei 33 metai.
Kasmet dalyviai kovoja ne tik dėl publikos pripažinimo, aplodismentų, bet ir vertingų prizų: pirmųjų vietų nugalėtojams atitenka muzikos prekių parduotuvės „Tamsta“ čekiai, o žiūrovų simpatijas pelniusiai grupei įteikiamas specialus prizas – „Kalnapilio-Tauro grupės“ įsteigta galimybė įrašyti albumą.
Iš kiekvieno pusfinalio į finalą bus deleguojama po dvi grupes. Keturi konkurso pusfinaliai vyks kiekvieną trečiadienį 19.30 val., pradedant nuo vasario 28 dienos. Finalas, kuriame varžysis 8 dalyviai, bus surengtas kovo 28 dieną.