Pirmadienį E. Bechteris instagrame su savo sekėjais pasidalijo žinute. Joje jis teigė, kad grupė atsisako kūrinio autorystės teisių.
„Šiandien kreipėmės į LATGA, kad pašalintų mūsų autorystę. Greitu metu šio kūrinio neliks ir mūsų „Spotify“. Procesas paleistas.
Delfi primena, kad antradienį pasklidus žiniai, kad garsus atlikėjos Adrianos Ramonaitės-Adrinos ir grupės „Hypocrite“ kūrinys „Ko tau reikia“ galimai yra sukurtas pagal Rusijoje išleistą kūrinio atitikmenį „Позвони“ (liet. Paskambink), atliekamą atlikėjų DJ Smash ir Nivesta, populiarios radijo stotys suskubo dainą šalinti iš savo grojaraščių.
Kaip teigė „M.A.M.A. TOP 40“ grojaraščio vyriausiasis redaktorius Eimantas Rimkaus, tai analogų neturinti situacija.
„Kūriniui „Ko Tau Reikia“ kopiant vis į aukštesnes grojaraščio pozicijas, neabejotinai klausytojai skyrė vis daugiau dėmesio, dėl šios priežasties sulaukus pastebėjimų – ėmėme analizuoti jį. Rezultatai išties šokiravo – jau vykstant neišprovokuotam aktyviam Rusijos karui Ukrainoje.
Būtent priešiškoje šalyje, Rusijoje, buvo išleistas atlikėjų DJ Smash ir Nivesta kūrinys „Позвони“ (liet. Paskambink). 2023 metų gegužės 5 dieną atlikėja Adrina kartu su grupe „Hypocrite“ išleido lietuviškąjį atitikmenį „Ko Tau Reikia“. Negalime likti abejingi ir nereaguoti į susidariusią situaciją. Dėl šios priežasties ir nesulaukus autorių paaiškinimo, esame priversti užkirsti kelią šio rusiško atitikmens propagavimui ir konkuravimui su autorinėmis Lietuvos atlikėjų dainomis“, – teigia redaktorius.
DJ Smash ir Nivesta – „Позвони“:
Adrina ir „Hypocrite“ – „Ko tau reikia“:
Populiarų kūrinį dažnai buvo galima išgirsti skambantį ir įvairiose radijo stotyse. Tiesa, Delfi susisiekė su „Radiocentro“ programų direktoriumi Gediminu Žygeliu, kuris tvirtino, kad radijo stotis šios dainos ištrauką dar gegužės mėnesį sugrojo tik du kartus.
„Nes turėjome rubriką, kurios metu pristatydavome klausomiausias lietuviškas „Youtube“ dainas. Šios dainos neturime savo duomenų bazėje ir jos negrosime“, – teigė G. Žygelis.
„RC“ grupės rinkodaros vadovas Saulius Zakarka patikslino, kad kitos „RC“ grupės radijo stotys „Zip Fm“, „Relax Fm“ pasitvirtinus įtarimams dainą iš savo grojaraščių jau pašalino.
Delfi susisiekė ir su „Powerhitradio“ programų direktoriumi Sauliumi Baniuliu, kuris pažymėjo, kad daina „Ko tau reikia“ transliuojama nebuvo.
„Todėl mums šis klausimas nekelia jokių nemalonių emocijų ir papildomų pastangų kasdieninėje muzikos grojaraščio sudarymo rutinoje“, – sakė S. Baniulis.
Radijo stoties „Lietus“ muzikos redaktorius Marijus Berenis informavo, kad radijo stotis „Lietus“ šios dainos taip pat nebetransluoja.
Delfi tuomet bandė susisiekti su atlikėja Adrina ir grupės „Hypocrite“ nariu Edgaru Bechteriu, tačiau nesėkmingai. Vis dėlto praėjus kelioms dienoms apie susidariusią situaciją prabilo ir grupės „Hypocrite“ narys E. Bechteris.
„Pasirodė prieš kelias dienas toks straipsnis visuose portaluose, kurį, turbūt, jau visi matėte. Vėliau pasirodė dar vienas ir dar vienas. Žodžiu, visi labai linksminosi, bet mums linksma nebuvo. Tiesą pasakius, nemiegojome keletą naktų.
Dabar prie reikalo. Buvo taip. Skriejome mes į įrašų studiją. Visada ten skrendi lyg su sparnais, nes kažką smagaus kursi. Dažniausiai. Parodė mums muzikos prodiuseris naują slap house muzikos pagrindą, kurį ką tik buvo iškepęs ir mes, valgydami cepelinus (rimtai kalbu), pradėjome dainuoti skirtingus priedainio motyvus, ieškoti, kas gi čia labiausiai tiktų.
Beveik visi mes turime slaviško kraujo, vien grupėje „Hypocrite” du negrynakraujai lietuviai: Dmitrijaus Kudrino venomis teka lenko kraujas, o mano – ukrainiečio. Mes esame lietuviai su slaviškom priemaišom ir, žinoma, visi, daugiau ar mažiau, mokam rusų kalbą. Vaikystėje mus supo skirtinga slaviška muzika ir filmai, kuriuos klausydavo ir žiūrėdavo mūsų tėvai. Dainavome, dainavome mes tuos motyvus ir staiga sudainavome priedainio motyvą iš 1980 metų sovietinio filmo „Karnavalas”. Susižiūrėjom visi, atmetėme tą mintį, bet dainuoti jau nieko kito nepavyko. Taip tiko jis! Toks virusinis! Nusprendėme jį palikti, galvodami: „Čia tik keletas natų, taigi nieko tokio“.
Vėliau aš parašiau tekstus apie savo paaugliškas meiles, sumetėme priedainio tekstą ir daina įvyko. Nubalsavome, kad paliekame taip, kaip yra. Kažkaip apie politinį aspektą nesusimąstėme, o reikėjo. Mums su grupe „Hypocrite” svarbiausia yra kurti ir nešti džiaugsmą savo žmonėms. Visi šie dalykai, kurie vyko pastarosiomis dienomis mums nereikalingi, nors ir teigiama, jog menininkai turi kentėti. Tai niekaip nėra susiję su šiuo metu vykstančiu karu Ukrainoje. Mes visada palaikėme ir palaikysime ukrainiečius.
Pripažįstam, palikdami šį motyvą, pasielgėme neteisingai ir prisiimame atsakomybę. Su grupe priėmėme sprendimą, atsisakyti šios dainos autorystės ir daugiau nebeatlikti jos savo koncertuose. Atsiprašome“, – tikino grupės narys.
Gali grėsti administracinė atsakomybė
Delfi dėl šios situacijos komentaro kreipėsi ir į asociacijos LATGA direktorę Laurą Baškevičienę, kuri teigė, kad esant teisiniam ginčui tik teismo paskirti ekspertai gali nustatyti kūrinio plagijavimo faktą.
Anot jos, LATGA tokių ekspertizių neatlieka, tik registruoja duomenis apie kūrinių autorius, autorinio atlyginimo pasidalinimą tarp bendraautorių, kuriuos pateikia kūrinį registruojantis autorius. Jis ir prisiima atsakomybę dėl pateikiamos informacijos teisingumo. Tai nurodyta tiek LATGA narystės sutartyse, tiek kūrinių registravimo svetainėje.
„Mes apie šį galimą kūrinio plagijavimo atvejį sužinojome iš viešosios erdvės. Kilus abejonėms dėl kūrinio autorystės duomenų patikimumo, save dainos autoriais kūrinio registracijoje įvardijusių mūsų narių paprašėme patikslinti, kas yra kūrinio „Ko tau reikia“ autoriai, ir tuo atveju, jeigu tai nėra originalus kūrinys, o tik nauja jo aranžuotė su lietuvišku tekstu, paprašėme pateikti dokumentus, patvirtinančius teisės turėtojų sutikimą dėl tokio kūrinio pakeitimo.
Jeigu ir buvo susitarta dėl lietuviškos versijos kūrimo, registruojant vis tiek turėjo būti nurodyti originalios kūrinio versijos autoriai. Tiesa, nebūtinai minima rusiška daina yra originali – kaip visi žinome, Rusijos atlikėjai mėgsta ir patys plagijuoti užsienio šalių kūrinius“, – Delfi sakė L. Baškevičienė.
Ji pridūrė, kad autoriams iš Rusijos atlyginimas už kūrinio naudojimą bet kokiu atveju nebūtų renkamas, nes LATGA yra sustabdę bendradarbiavimą tarptautinių sutarčių pagrindu su šia šalimi agresore dar 2022 m. kovą.
„Kol tikslinamės informaciją dėl kūrinio autorystės ir registracijos, atsakyti, kaip bus paskirstytas už šio kūrinio naudojimą priskaičiuotas autorinis atlyginimas, negalime“, – komentavo moteris.
Ji teigė, kad plagiato sąvokos LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas nepateikia. Tačiau bendrąja prasme plagiatas yra suprantamas kaip svetimo autorių teisių objekto ar jo dalies neteisėtos kopijos padarymas ir pateikimas kaip savo. Iš esmės plagiatą galima apibrėžti kaip autorių teisių objekto autorystės (visos ar dalies) pasisavinimą pažeidžiant tiek turtines, tiek neturtines autoriaus teises.
„Kadangi plagijavimas yra ne tik autoriaus turtinių teisių (jas autorius gali būti patikėjęs kolektyviai administruoti kokiai nors organizacijai), bet ir asmeninių neturtinių teisių pažeidimas, tik pats autorius turi teisę spręsti, kokių veiksmų imsis pažeidimui pašalinti.
Kilus ginčui dėl autorystės, autorius gali kreiptis į teismą. Teismas paprastai paskiria ekspertizę, kurios metu atitinkamos meno srities ekspertai padės nustatyti, ar kūrinys buvo nukopijuotas.
Originalaus kūrinio autorius, kurio teisės buvo pažeistos, gali reikalauti atlyginti turtinę ar neturtinę žalą, paskelbti apie pažeidimą spaudoje ar sumokėti kompensaciją. Taip pat už neteisėtą kūrinio atgaminimą ar viešą paskelbimą gali grėsti administracinė atsakomybė: bauda nuo 280 iki 600 eurų (Administracinių nusižengimų kodekso 122 str.), o už autorystės pasisavinimą – netgi baudžiamoji atsakomybė (Baudžiamojo kodekso 191 str.)“, – pažymėjo L. Baškevičienė.