Kurtieji apie muzikos kūrimą: pamažu lyginamės su girdinčiaisias
D. Vaitiekūnas kurčiųjų santykį su muzika kūrybiškais būdais nagrinėja jau kelerius metus. Pernai kurčiuosius jis subūrė į kūrybinę stovyklą, kur, padedami muzikos profesionalų, jie sukūrė pirmąjį kurčiųjų himną. Scenos menų atlikėjas įsitikinęs, kad neįprastas eksperimentas tapo sėkmingu, nes taip kurtieji girdintiesiems leido kiek geriau suprasti savo pasaulį.
„Kai pasakydavau, kad kurtiesiems organizuosiu dainos kūrimo stovyklą, dažnas pakeldavo antakį ir klausdavo, kaip ketinu tai padaryti. Pats tuo neabejojau, nes projektą vykdžiau, vedamas trijų pagrindinių principų: kūrybiškumo, intuicijos ir komandos, kuri padeda įgyvendinti keisčiausias idėjas. O kai susijungia tie trys dalykai, visada kažkas įvyksta. Su specialistais ieškojome būdų, kaip kurčiuosius galime supažindinti su muzikos pasauliu ir mums pavyko pranokti savo lūkesčius bei pasiekti dar geresnį rezultatą, nei tikėjomės“, – pranešime spaudai pasakoja D. Vaitiekūnas.
Kaip vyko neoficialaus kurčiųjų himno procesas, jis pristato vaizdo pasakojime, kuriame ir patys kurtieji akcentuoja, kodėl jiems svarbi ne tik pati muzika, bet ir patiems prisidėti prie kūrybos.
„Atrodo, kad kurtieji yra žemiau, nei girdintieji. Todėl mes pamažu, laiptelis po laiptelio lipam aukštyn, lyginamės su girdinčiaisias ir jau turim savo dainą. To reikia, kad būtume lygūs su girdinčiaisiais“, – atvirauja projekto dalyvė Birutė.
Kartu projekte muziką kūręs Paulius Jurjonas priduria, kad tik mitas, jog kurtiesiems muzika nereikalinga: „Tiek kurtieji, tiek girdintieji mėgsta muziką. Skirtumas toks, kad mes negirdime, bet muziką galima pritaikyti: pagarsinti, paleisti žemų dažnių. Kurtieji be muzikos tikrai neįsivaizduoja gyvenimo“.
Ateities planuose – unikalus muzikinis albumas
Jau pramokęs lietuvių gestų kalbos D. Vaitiekūnas akcentuoja, kad pačių kurčiųjų kuriami tekstai, vėliau išversti į girdinčiųjų lietuvių kalbą, sprendžia didelį nesusipratimą.
„Dirbant su kurčiaisiais išryškėjo problema, kad lietuvišką tekstą verčiant į lietuvių gestų kalbą, jis tampa nelogiškas, kurtiesiems sunku suprasti reikšmes, nes šios kalbos yra pakankamai skirtingos. Todėl kartu su gestotyrininke, muzikos kūrėjais bei kurčiųjų bendruomene ir toliau kursime muziką, kad visi vienodai suprastume ne vieną, o daugiau dainų, kurias planuojame pristatyti ne tik koncerto, bet ir unikalaus vizualizuoto muzikos albumo pavidalu“, – pasakoja projekto „Mes taip nesitarėm“ iniciatorius.
Komunikacijos skirtumai padiktavo ir būsimų dainų temą – (ne)susikalbėjimą. Todėl kūrėjas šiame projekte mato didelę prasmę ir akcentuoja, kad jo tikslas – kiek įmanoma labiau įtvirtinti lygybę kūryboje tarp girdinčiųjų, kurčiųjų ar neprigirdinčiųjų.
„Šis projektas nėra tam, kad pritaikytume ar adaptuotume dainas kurtiesiems, nes tikiu, kad tai nėra grupė žmonių, kuriems reikia viską adaptuoti. Siekiu įtraukti juos į procesą, įgalinti būti lygiaverčiais kūrybos partneriais, kad rezultatu galėtume mėgautis visi. Tikiu, kad tik turime pasiimti vieni iš kitų tai, ką galime geriausio – aš taip pat iš kurčiųjų mokausi neverbalinės komunikacijos, kaip klausyti bei girdėti kitaip, nei mano liežuvis ir ausys yra pratusios“, – sako D. Vaitiekūnas.
Subūrė plačią profesionalų komandą
Muzika kurčiasiais bus kuriama dainuojamųjų gestų dirbtuvėse, apjungiant įvairias priemones, sukuriančias ritmą bei vibracijas, o garsams „suskambėti“ tarpusavyje padės kompozitorius Jokūbas Tulaba. Prie projekto prisijungs ir dar vienas komandos narys, kuris kurčiuosius supažindins su interaktyviomis muzikinėmis pirštinėmis, kurios suteikia galimybę gestus paversti garsais.
Kurtiesiems kurti dainas taip pat padės gestotyrininkė Andželika Teresė, lietuvių gestų kalbos poezijos autorius Arnoldas Matulis, muzikos prodiuseris Jokūbas Tulaba, būgnininkas Augustas Baronas ir kiti profesionalai.