Interviu su "Editors":
- Ką tik prasidėjo jūsų koncertinis turas Europoje. Smagu vėl grįžti į sceną?
- Edas: Taip, jau jaučiamės grįžę į įprastas vėžes. Praėjusią savaitę dar turėjome nemažai interviu, pavyzdžiui, pasirodyme televizijos laidoje Amsterdame. Be to, reikėjo kelių koncertų, kad vėl pajaustume, kaip reikia groti gyvai prieš naujus žmones. Juk nebūtinai visada pavyksta pasirodyti taip stipriai, kaip galėtum.
Bet ši savaitė jau yra puiki. Vakarykštis koncertas Rygoje buvo fantastiškas, salė, kurioje grojome, buvo labai gera. Šiandien jaučiamės taip pat. Tai yra mūsų pirmas kartas Lietuvoje.
- Šiame ture jūs pristatote naują, jau ketvirtąjį savo albumą „The Weight of Your Love“. Jį išleidote po keturių metų pertraukos nuo praėjusio albumo, pirmąją vietą Jungtinėje Karalystėje užėmusio „In This Light and on This Evening“. Keturi metai – ilgas laiko tarpas. Nebuvo sudėtinga sugrįžti į nuolat besikeičiantį muzikos pasaulį?
- Thomas: Taip, ketveri metai yra daug. Bet visą šį laiką mes dirbome prie šio albumo. Tai užtruko, nes grupė išgyveno sudėtingą periodą. Mes vis tiek kūrėme muziką, deja, mums nepavyko to tęsti su buvusiu grupės nariu (gitaristas Chrisas Urbanowiczas paliko grupę pernai, motyvuodamas tuo, kad norėjo pasirinktą naują muzikinę kryptį – K. V.). Bet prie mūsų prisijungė du nauji vaikinai ir viskas pradėjo dėliotis į savo vietas.
- Kaip ir sufleruoja pavadinimas („The Weight of Your Love“ liet. „Tavo meilės svoris“), jūsų naujasis albumas yra apie meilę. Ar jaučiate, jog vis dar yra ką pasakyti šia tema?
- Thomas: Manau, kad taip. Galima dainuoti ir apie tai, apie ką žmonės dainuodavo ir anksčiau. Nematau tame nieko blogo. Mums tai yra pirmasis albumas, kurio žodžiai yra taip nukreipti į meilės temą. Be to, jame esančios dainos nėra standartinės meilės dainos. Norime viską padaryti įdomiai, surasti savitumą kalbant apie šią temą, nes mums ji yra nauja.
- Jūsų muzika ir dainų žodžiai visada buvo pakankamai tamsūs.
- Thomas: Taip, tai, kas mus domina, kitiems žmonėms atrodo tamsu. Savo muzika mes norime tyrinėti dalykus, kurie savyje turi šiek tiek dramos, šiek tiek gąsdina. Aš nenoriu dainuoti apie bereikšmias temas. Noriu, kad mūsų dainų žodžiai reikštų kažką ir paveiktų klausytojus emociškai. Taip, tai, apie ką mes dainuojame yra tamsiau lyginant su tuo, apie ką dainuoja pop muzikos grupės. Bet na ir kas?
- Daug jaunesnių klausytojų atrado „Editors“ pamatę vieną iš didžiulio populiarumo sulaukusio filmo „Brėkštanti aušra“ (orig. „Twilight“) dalių – vienos jų garso takelyje buvo panaudotas jūsų kūrinys „No Sound but the Wind“. Yra daugybė žmonių, kurie šios filmų serijos tiesiog nekenčia. Kaip jūs patys vertinate faktą, jog jūsų muzika buvo ten panaudota?
- Edas: Tai buvo viena iš tų galimybių, kurią gavęs galvoji: „Hmm, ar mums į naudą su tuo asocijuotis?“. Bet, tiesą sakant, kaip ir sakai, daugybė jaunų žmonių atrado mūsų muziką būtent per šį filmą. Nesvarbu ar jie klausė tik tą vieną dainą, ar pasidomėjo grupe giliau. Mes tiesiog matome tai kaip gerą būdą sujungti tuos žmones, kuriuos nebūtinai galėtų atrasti mūsų muziką kitaip.
- Thomas: Be to, tame garso takelyje yra nemažai puikių grupių. Jeigu ten būtų „One Direction“ ar Katy Perry, būtume pagalvoję ilgiau, ar mums ten tikrai vieta.
- Edas. Nemanau, kad tokiu atveju jie apskritai būtų mus kvietę (šypsosi).
- Thomas. Ne, tikrai ne.
- Jūsų karjera yra sėkmės istorija: turite du „numeris vienas“ albumus Jungtinėje Karalystėje, grojote didžiausiuose pasaulio muzikos festivaliuose, tokiuose kaip „Glastonbury“ Britanijoje ar „Coachella“ JAV. Ar karjeros pradžioje galėjote to tikėtis?
- Thomas: Taip! Na, tai nebuvo suplanuota, nes to negali suplanuoti. Tiesiog turi daug dirbti ir kurti tokias dainas, kurios bent daliai žmonių patiks. Bet jeigu grupės pradžioje būtumėte mūsų paklausę ar norėtume groti „Glastonbury“, ar norėtume pasirodyti „Top of the Pops“ ir t.t., mes būtume pasakę – tikrai taip.
- Iki jūsų pasirodymo Vilniuje liko jau tik kelios valandos. Ko žmonės galėtų tikėtis iš koncerto?
- Edas: Visada norime į pasirodymą sudėti visą energiją. Negalime prieš koncertą šnekučiuotis su draugais ir tada lyg niekur nieko eiti į sceną. Koncertui turime pasiruošti psichologiškai, įsijausti, kad visos emocijos būtų sudėtos į pasirodymą.
Dabar turime didžiulį katalogą dainų, iš kurio galime sudėlioti tokį grojaraštį, kuriame jaustųsi visų tipų muzika, kurią esame kūrę per dešimt grupės metų. Viliamės, jog žmonėms patiksime ir jie norės pamatyti mus ir vėl.
Juk toks ir yra tikslas: koncertuodami norime padaryti tokį įspūdį, kad žmonės ateitų pas mus ir kai kitą kartą lankysimės jų mieste. O mes norėtume čia sugrįžti.