Kelionės. Jose tiek visko nutinka, kad gali ir romanus rašyti, ir muziką kurti, jei tik turi tokį talentą. RÙTA jį turi, rašoma jos pranešime spaudai.
Prieš pusantrų metų lietuvė atsidūrė savo svajonių Niujorke. Miestas ją tiesiog įsiurbė. Ten viskas buvo puiku. O tuomet RÙTA apsilankė tragiškąją Rugsėjo 11-ąją menančiame memoriale.
„Nemoku apsakyti, koks jausmas mane apėmė. Jaučiau liūdesį iki apsiverkimo, eidama pro iškaltus žmonių vardus, stovėdama kambaryje su 3000 nuotraukų tų, kurie taip beprasmiškai žuvo. Tada pradedi galvoti: ne tik šita tragedija įvyko pasaulyje. Londonas, Briuselis, Nica, Paryžius... Eini gatve ir nežinai, kas kam šaus į galvą. Būsi tiesiog įsimylėjęs miestą turistas, o po akimirkos tapsi teroristinio akto liudininku. Gyvu ar mirusiu, – kalba RÙTA. – Kelis mėnesius aš turėjau sau tiek klausimų... Ir niekaip neišėjo iš galvos tas pirmasis: kas jie tokie, kad nuspręstų mano likimą? Šita tema vis dar virė manyje ir tada, kai po poros mėnesių ėjau Paryžiaus gatvėmis. Negalėjau nustoti galvoti apie tai, kad vieno draugas, kito sužadėtinė, trečio senelis čia visiškai atsitiktinai pateko į mėsmalę. Kaip keli žmonės gali pakeisti tavo gyvenimą, nors jų nė nepažįsti. Kaip paradoksaliai viskas gali pasikeisti per sekundę. Grįžusi į Lietuvą sėdau prie pianino. Daina „Paradox“ pati išsiliejo eilutėmis: „Kur buvo tiek meilės – dabar šitiek ašarų, mano mylimiausia spalva – raudona – virsta nekenčiamiausia kraujo spalva.“
Praėjo dar šiek tiek laiko ir RÙTA sugrįžo į Ameriką. Šįkart skrido į Kaliforniją, prieš pat didžiuosius gaisrus, negailestingai sunaikinusius pasaulio garsenybių karjeros trofėjus, meno kūrinių ir ištaigingų automobilių kolekcijas, namus ir juose kurtus gyvenimus. RÙTA ten lankėsi prieš Helovyną – kai mirties alsavimas dar tebuvo dekoratyvinis.
Los Andžele lietuvė apsistojo pas gerą draugą, dirbantį reklamos versle. Jo name, po tuo pačiu stogu, laikinai buvo įsikūręs ir talentingas muzikos kūrėjas bei atlikėjas iš Kanados Forest Blakk, LA pristatinėjęs savo naują muzikos albumą.
Susitikę prie pianino jiedu ėmė kalbėtis apie paradoksalius dalykus. RÙTA – apie savo tebedirginamą nuogą nervą ir mintis, kurių nepavyksta išmesti iš galvos. Forest Blakk – apie savo gyvenimą, kuriame taip pat buvo į valias dramatizmo.
Muzikanto vaikystė buvo tragiška. Patėvis – gangsteris, manipuliatorius, sociopatas. „Tokių savybių reikia, jei nori gyventi iš to. Turi būti bejausmis, šaltas niekšas. Bet mano mama taip meldė jo meilės, kad dėl to galėjo paaukoti viską, net ir mus – tris vaikus“, – viename interviu pasakojo kanadietis.
Paauglystėje jis išėjo iš namų, nes – paradoksas – ten buvo vietos ginklams ir narkotikams, bet ne brangiausiems – vaikams. Turėdamas užtektinai žavesio, Forestas prasimanydavo nakvynę pas merginas, susirasdavo draugų. Jis lankė mokyklą, ir niekas nežinojo apie jo gyvenimą kuprinėje. Galiausiai vaikiną priglaudė patėvio pamotė, taip išgelbėdama Foresto gyvenimą.
Ko gero, visos šios patirtys sugulė į muziką, virtusią RÙTOS ir F. Blakk daina „Paradox“, su kuria mergina jau šį šeštadienį pasirodys „Eurovizijos“ atrankoje.
„Aš suprantu, kad „Eurovizijos“ žiūrovai neretai nori tik lengvos pramogos, smagios dainos ir paprastos žinutės. Kita vertus, tai yra didelis konkursas, didelė scena. Aš niekada negalvojau dalyvauti „Eurovizijoje“ tiesiog dėl sportinio intereso. Neičiau ten, neturėdama tokios dainos, kuria tikėčiau labiau nei savimi. O ši daina, kuri nėra tiesiog daina apie meilę, man – labai svarbi. Noriu, kad kuo daugiau žmonių ją išgirstų. Jei tik žiūrovai man suteiks tokį šansą, atiduodami savo balsus ir leisdami patekti į kitą etapą, pažadu daug dirbti ir parengti patį geriausią pasirodymą. Žinau, ką reikia daryti ir labai noriu to šanso“, – sako RÙTA.
„Eurovizijos“ nacionalinės atrankos dalyvės dainą „Paradox“ galite išgirsti čia: