Andrius Anskinas, scenoje vadinantis save Anske, yra didžėjus, elektroninės muzikos kūrėjas. Kuklus vaikinas savo muzika pakerėjo tokius atlikėjus kaip Markus Schulz. Lietuvis taip pat yra grojęs ne vienoje garsioje pasaulio scenose. O birželio mėnesį pasirodys naujas jo kūrinys, sukurtas bendradarbiaujant su Leonu Somovu ir Justinu Jaručiu.
Vaikinas DELFI sutiko papasakoti ne vien apie savo kūrėjo kelią, bet ir tamsiąją didžėjavimo pusę bei tai, ko nemato klausytojai. Jis pažįsta daugelį garsiausių didžėjų ir tikina, kad ne vienas jų susiduria su priklausomybėmis, o ypač sėkmingi neretai išnaudojami.
Tačiau apie viską nuo pradžių.
„Pradėjau kurti muziką dar besimokydamas mokykloje, būdamas 12 metų. Niekam nieko nesakiau, nes tuo metu, tai buvo tik hobis ir žaidimas. Galbūt nesijaučiau savimi taip pasitikintis, kad galėčiau dalintis savo kuriama muzika. Pirmieji bandymai sulaukė įvairių reakcijų, tačiau kuo toliau, tuo sekėsi vis geriau. Baigęs mokyklą nežinojau, kuo daugiau norėčiau užsiimti, todėl toliau tęsiau šią veiklą“, – kalbėjo jis.
Vystydamas savo hobį vaikinas siekė vis daugiau, laikui bėgant užgimė ambicijos, išryškėjo mėgstami stiliai, su kuriais jis ėmė tapatintis. Muziką jis kūrė ir išvykęs į Angliją studijuoti muzikinių technologijų. Mokslai truko tris metus, po kurių dar dviems metams jis liko lietuvių pamėgtoje šalyje.
„Pradėjęs kurti pirmąsias melodijas nieko nesupratau, niekas nepavykdavo. Po kiek laiko atradau savo stilių, susipažinau su atlikėjais, kurie tapo mano autoritetais. Po truputį viskas susidėliojo. Mano stilius buvo melodingas, kupinas euforijos, harmonijos. Kelis kūrinius pagrojau Markus Schulz laidose. Vėliau gavau jo pasiūlymą sukurti darbą, jo komandai patiko ir pradėjome bendradarbiauti“, – minėjo jis.
Šiuo metu vaikinas bendradarbiauja su Markus Schulz ir įrašų kompanija - „Coldharbour Recordings“, kuri populiarina jo kuriamą muziką. Markus‘as yra laikomas Amerikos dj numeris vienas.
Artimiausiu metu Anske netgi ruošiasi keliauti į Markuso vestuves, kurios vyks Ibizoje. Vaikinas nenumano, ko tokioje šventėje tikėtis, kokios laukti muzikos bei ceremonijos.
Nors muzikos kūrimu vaikinas užsiima seniai, jo manymu, tobulėjimas yra nenutrūkstantis procesas. Mokytis kūrybos galima netgi 10 – 15 metų, o kartais ir visą gyvenimą. Nors, didžiąja prasme, to per keletą savaičių galima išmokti. Tačiau kiekvienas tobulėja individualiai, priklauso nuo to ar žmogus turi muzikinių žinių. Jei neturi, tai mokymosi procesas bus lėtas, sunkus.
Padėtis Lietuvoje: nesumokami honorarai, bijoma rizikuoti
Atlikėjas atvirauja, kad Lietuvoje transo muzika nesulaukia labai daug susidomėjimo. Todėl vien iš didžėjaus ir kūrėjo atlyginimo tikrai nepavyktų išgyventi.
„Lietuvoje nėra daug renginių, kuriuose galėčiau groti savo muziką, todėl nėra finansinio pastovumo. Tenka pusės krūvio etatu dirbu kitame darbe. Labai sunku išgyventi vien iš muzikos, ypač grojant „undergroundinį“ stilių. Netgi tie, kurie groja nuolat, turi papildomus darbus. Tačiau muzika kuriama ne dėl pinigų, o norint po savęs kažką palikti. Net kai keli žmonės ateina paklausyti mano kuriamos muzikos, man tas jausmas atperka viską“, – pasakojo atlikėjas.
Andriaus teigimu, muzikos kūrėjo kelias Lietuvoje sunkus yra ir dėl to, jog renginių organizatoriai ne visuomet sumoka honorarus, prisižada įvairiausių dalykų, o pažadų nevykdo, nesuteikia galimybės pasirodyti mažiau populiarių stilių atlikėjams.
„Lietuvos renginių organizatoriai kviečia groti tuos, kurių muzika yra populiari, nes bijo rizikos. Taip pat dažnai pasitaiko atvejų, kuomet organizatoriai nesumoka atlikėjams honorarų. Lietuvoje taip nutinka labai dažnai. Neseniai grojau viename renginyje, prieš kurį man žadėjo įvairiausius dalykus, tačiau atlikėjams netgi nebuvo vandens parūpinta. Tai buvo prasčiausias organizavimo lygis, kurį esu matęs. Bet aš nesistebiu. Lietuvoje daug tokių istorijų esu girdėjęs. Atlikėjams buvo nesumokėti honorarai, arba tik pusė sumos“, – atviravo jis.
Pokalbio metu Anske pripažino, kad ir vietos pasireikšti Lietuvoje nėra tiek daug, nes neturime didelių klubų. Kitas kelias, kaip muzikantai gali užsidirbti yra savo įrašų pardavimas kitiems garsiems didžėjams.
„Galima bandyti kurti kitiems, bet yra labai sunku atiduoti dalį savęs už pinigus. Tokiu būdu esu šiek tiek pardavęs kūrinių, tačiau per daug negaliu, nes jaučiuosi kaip sielą pardavęs. Mėnesį dirbi prie kokio nors kūrinio ir paskui parduodi jį kieno nors vardu. Gaudamas pinigus parduodi visas teises į tą kūrinį. Daug žinomų užsienio atlikėjų perka kūrinius, taip pat ir Lietuvoje. Jie perka kūrinius. Taip pat yra ir tokių, kurie yra pavogę dainų“, – minėjo jis.
Kitose šalyse sutinka žinomus didžėjus
Vaikinas pripažįsta, kad labiausiai jam patinka groti Olandijoje, nes šioje šalyje yra puikiai išplėtota renginių sistema. Atlikėjas taip pat yra grojęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vašingtone bei kitose populiariose scenose.
„Du kartus man teko groti viename žinomiausių transo paplūdimio renginių – „Luminosity beach festival“. Jame susirinko visa atlikėjų grietinėlė. Tai keturių dienų festivalis, kurio metu žmonės linksminasi prie paplūdimio scenos.
Tokiuose renginiuose susipažįsti su atlikėjais, nes dažniausiai su jais bendrauji internetu, o realybėje sutikus yra viskas kitaip. Esu beveik su visais garsiais dj susitikęs, išskyrus Armin van Buuren ir Paul van Dyk. Su visais kitais esu prasilenkęs ir susitikęs. Pirmi tie kartai buvo neįtikėtini – lyg svajonės išsipildymas“, – kalbėjo Anske.
Tamsioji didžėjavimo pusė
Muzikanto teigimu, ši sfera tikrai turi tamsiųjų pusių. Sėkmingi atlikėjai neretai būna išnaudojami, stipriai įsitraukia į darbą, iš kurio išeiti ne taip paprasta.
„Yra tų tamsiųjų pusių, bet aš nelabai su tuo susiduriu, nes beveik nevartoju alkoholio ir šis pasaulis mane patraukė ne dėl to. Bet esu matęs, girdėjęs. Niekam ne paslaptis, kad yra visko. Kaip žinia, ir su Avicii buvo panašiai. Jį išnaudojo, o jis buvo toks žmogus, kuris negalėjo nieko pasakyti, jį visą spaudė. Muzikos industrija yra tokia, kad jeigu įsitrauki į jos mechanizmą – tampa labai sunku iš jo išeiti. Įsitraukus atsiranda vis daugiau pajamų, o sustojus tampa labai sunku grįžti į tą patį tašką“, – pasakojo atlikėjas.
Anske manymu, šis užsiėmimas nelabai primena paprastą 8 valandų darbą. Tai – gyvenimo stilius, kurį sudaro ne tik muzikos kūryba, bet ir aktyvumas socialiniuose tinkluose. Studijoje atlikėjas kartais gali praleisti nuo 6 iki 20 valandų per dieną. Kai kurie atlikėjai dėl įtempto gyvenimo bando sau padėti įvairiais būdais. Vieni renkasi sportą, kiti – įvairius svaigalus.
„Įrašinėjant studijose preparatų vartojimas nėra didelis, tačiau tai labiausiai išryškėja renginių metu. Juos organizuoja didesnio kalibro žmonės. Žinau, kad Tiesto turėjo didelę kokaino problemą. Tranco scenoje jie nelabai vartoja, nebent vienas kitas. Tačiau tai nėra taip masiška, kaip atrodo. Amsterdame teko matyti žmones rūkančius žolę, tačiau tai nieko nestebina.
Garsūs didžėjai, kuriuos pažįstu pats, neužsiima tokiais dalykais. Aišku, kelis žinau, kurie bandė, tačiau nebuvo pernelyg įsitraukę. Bet yra atvejų: Avicii, Tiesto. Tačiau Armin Van Biuren niekuomet nėra vartojęs festivaliuose, nebent anksčiau, kai pradėjo karjerą. Alkoholį irgi visai metęs jis. Daugelis kūrėjų renkasi sportą“, – kalbėjo atlikėjas.
Atlikėjas gali patvirtinti, kad organizatoriai neretai siūlo įvairius preparatus bei alkoholį, taip sudarydami spaudimą, Tai šiek tiek primena mokyklą, kuomet jei nerūkydavai, būdavai ne kietas.