Kuria savo žanrą – „friz“
Jis garbinamas ne tik kaip gitaros genijus, bet ir kaip puikus kompozitorius, gebantis susieti kūryboje, atrodytų, nesuderinamus žanrus ir stilius, ieškantis įkvėpimo folklore, akademinėje klasikoje, roke, džiaze, bliuze, „noise“ bei kitų krypčių muzikoje, įterpdamas improvizacijas į netikėčiausius kontekstus. B.Frisellą iš kitų gitaros virtuozų išskiria unikalus „ambientinis“ garsas, kūrinių vientisumo pojūtis ir šiluma.
Dažnai sakoma, kad B.Frisellas (tikrasis menininko vardas yra Williamas Richardas) groja gitara taip, kaip Milesas Davisas grojo trimitu: jų rankose instrumentai tampa unikumais, kerinčiais savo skambesiu, efektais, turtinga tembrų palete.
„Man svarbu visą laiką sekti melodijos giją, nepriklausomai nuo to, ar groju, ar ne. Daugelis žmonių metasi į savo solo, tarsi nušokdami nuo bėgių, – mano: „dabar tai jau pagrosiu“. O man patinka tęsti melodinę liniją“, – samprotavo apie savo braižą žurnale „Guitar Player“ B.Frisellas.
Jo muzika sunkiai apibūdinama. „Kartais jis svinguoja, kartais pratrūksta ugningomis improvizacijomis. Tačiau dešimtmečius drąsiai ėjęs nepramintu keliu, jis turbūt jau pelnė teisę į savo paties žanrą – kaip jums patiktų žanras „friz“? – juokavo „Financial Times“.
Tarp savo įkvėpėjų gitaristas mini Paulą Motianą ir Theloniousą Monką, Aaroną Coplandą ir Charlesą Ivesą, Madonną ir Bobą Dylaną, Johną Philipą Sousa bei Milesą Davisą. Ko gero, niekas kitas taip virtuoziškai iš džiazo kūrėjų nenardo po amerikietiškos muzikos lobyną kaip B.Frisellas.
Be to, kad ir kokią muziką grotų, jis daro tai su akivaizdžiu džiaugsmu. „Man patinka mėgautis muzika, patinka komedijos, bet esu drovus žmogus – nešoku ir nesipešu. Tie dalykai glūdi giliai manyje – jie prasiveržia, kai groju. Muzikoje galiu daryti tai, ko nedarau gyvenime“, – aiškino muzikas „The Village Voice“.
Kinas – antra meilė
Didysis B.Frisello karjeros lūžis įvyko, kai Patas Metheny pasiūlė jį vietoje savęs Paulo Motiano albumo „Psalm“ įrašams ECM kompanijoje. B.Frisellas netrukus tapo ECM artistu ir dalyvavo kelių kompanijos albumų įrašuose, tarp jų – Jano Garbareko „Path“.
9-ajame dešimtmetyje gitaristas apsigyveno Niujorke ir ėmė aktyviai reikštis tenykštėje scenoje – bendradarbiavo su Johnu Zornu, koncertavo ir įrašinėjo su daugeliu kitų improvizacinės muzikos pažibų, išgarsėjo darbais su Paulo Motiano trio.
Tačiau netrukus menininkas persikėlė į Sietlą ir greta įprastinės koncertinės veiklos bei įrašų ėmė kurti su savo trio garso takelius nebyliems Busterio Keatono filmams.
Šių projektų sėkmė paskatino jį tęsti kūrybinius bandymus kine. Gitaristas taip pat įrašė kartu su Bono ir Brianu Eno garso takelį Wimo Wenderso filmui „Milijono dolerių viešbutis“, grojo biografiniame filme apie Johnny Cashą „Ties jausmų riba“, sukūrė ir įrašė garso takelius dar keliems įvairių žanrų filmams, radijo serialams.
Per savo karjerą jis įgrojo dešimtis albumų su įvairiausių sudėčių grupėmis, bendradarbiavo su daugybe skirtingo žanro menininkų, tarp jų – Elvinu Jonesu, Ronu Carteriu, Elvisu Costello, Kenny Wheeleriu, Gingeriu Bakeriu, Suzanne Vega, Vicu Chesnuttu, Kenny Wollesenu, Lee Jonesu, Marianne Faithful, Johnu Scofieldu, Vernonu Reidu, Juliusu Hemphillu, Paulu Bley, Wayne‘u Horvitzu, Davidu Sanbornu, Los Andželo filharmonijos simfoniniu orkestru, Frankfurto baleto trupe.
Muzikos chameleonų kvartetas
Vilniuje B.Frisellą jau girdėjome 2008 metais su bosininku Tony Scherru ir būgnininku Kenny Wollesenu. Trijulė garsino nebylius filmus.
Visi šie muzikantai, kaip ir grupės lyderis, – tikri muzikos chameleonai. Jie yra įsiamžinę „Grammy“ pelniusiame (2005) B.Frisello kompaktiniame diske „Unspeakable“ bei šiam apdovanojimui nominuotame (2009) „History, Mystery“.
Smuikininkė J.Scheinman įgrojo su Billu Frisellu, be kitų, „Grammy“ nominuotą (2003) albumą „The Intercontinentals“ bei 2011-ųjų albumą „All We Are Saying“, skirtą Johno Lennono kūrybai.
„Downbeat“ žurnalo kritikų apklausose ji buvo išrinkta ryškiausia „Kylančia žvaigžde“ ir įtraukta į dešimtmečio smuikininkų dešimtuką.
J.Scheinman gastroliavo ir įrašinėjo muziką su Bruce‘u Cockburnu, Norah Jones, Madeleine Peyroux, Rodney Crowellu, Jimmie Dale Gilmore‘u, Mark Ribotu, aranžavo kūrinius Lucindai Williams, Bono, grupei „Metallica“ ir kitoms garsenybėms. Ji išleido 8 originalios muzikos albumus.
Altininkas Eyvindas Kangas grojo trio, įrašiusiame B.Frisello „Beautiful Dreamers“ (2009). Jis yra ir nuolatinis Laurie Anderson partneris, gabus muzikos aranžuotojas, išleido originalios muzikos albumų.
Violončelininkas H.Robertsas muzikavo dar pirmajame išgarsėjusiame B.Frisello Niujorko periodo kvartete. Jis pelnė savito muziko reputaciją kaip atlikėjas ir kompozitorius, gastroliavo ir įrašinėjo muziką daugelyje pasaulio šalių. Jo albumas „Green“ 2008 metais laimėjo Vokietijos „Preis der deutschen Schallplattenkritik“ džiazo kategorijoje.
Anot „Jazzwise“, kvartetas „858“ yra viena tobuliausių B.Frisello grupių: „Jos muzika – „be galo įvairi, išradinga, kupina B.Frisello melancholiško optimizmo. Jos kuklumas ir dosnumas iškalbingesnis už puikavimąsi ir savigyrą“.
„Vilnius Jazz“ scenoje grupė apžvelgs savo ilgą nueitą kelią – nuo „Unspeakable“, „Richter 858“, „History, Mystery“ iki „Big Sur“ (2013) bei kitų projektų, pateiks ir specialiai šia proga sumanytų staigmenų.