Johno Creamerio novatoriška veikla ir nuolatiniai eksperimentais praplėtė elektroninės muzikos suvokimą, tačiau išsaugojo savo nepakartojamą „dark sexy“ stilių su nepakartojamais vokalo elementais.
Ne veltui taip apibūdinama jo muzika, nes pats Creameris yra sakęs, kad jo „hausas svaigina kaip protingas kokybiškas seksas“.

Kas yra šis muzikantas ir prodiuseris, kurio sukurta muzika sukelia ekstazę?

Visi, žinantys Johno kūrybą, iškart prisimins jo charizmatiškąjį partnerį Stephaną K, su kuriuo jie sukūrė elektroninės muzikos šedevrus „Storm“, „Wish You Were Here“, „Forget the World". Šie kūriniai, jau įėję į elektroninės muzikos auksinį fondą, tapo Johno Creamerio vizitine kortele.

Įvairūs remiksai, susižėrę begales apdovanojimų ir žinomi užkietėjusiems klubinėtojams, raižė klubinę muziką grojančių radijo stočių eterį, drebino šokių aikštelių dangą nuo Amsterdamo ir Londono iki Ibisos bei Niujorko.

Aplinka. j. Creameris užaugo Filadelfijoje, lankė Niujorko muzikos mokyklos trombono klasę. Ūgtelėjęs susidomėjo įvairiais muzikos stiliais, o ypač jį įtraukė „acid house“, gimusiu tuo laiku Amerikoje. Kaip tik buvo vėlyvasis 9-asis dešimtmetis, ir Johnas tiksliai nuspėjo muzikinę nuotaiką, tvyrojusią tuo metu visuomenėje.

Jis pasinėrė į elektroninius eksperimentus, tačiau nesiliovė pūsti trombono, o juk Johnui tada buvo vos 16-ka metų! Viename iš muzikos festivalių, vykusių Niujorke, Johnas susipažino su bosine gitara grojančiu Stephane K, atvažiavusiu su grupe iš Tokijo. Vos susipažinę jaunuoliai keleriems metams išsiskyrė, kol Stephane K pagaliau persikėlė į Niujorką. Iki tol J. Creameris dirbo muzikos parduotuvėje, kurioje po ranka ir ausimis turėjo stulbinamą fonoteką, leidusią jam susikurti nepakartojamą progresyvaus hauso („house“) stilių.

Tandemas. Taigi – kai Niujorke apsigyveno Stephane K, abu ėmė drauge kurti. Bendri darbai iškart ėmė skintis kelią į didesnę auditoriją – juos pakvietė groti į vieną madingiausių miesto naktinių klubų „Sound Factory“. Išrankaus skonio didmiesčio klubinėtojus iš karto papirko naujojo tandemo remiksai, gebėjimas sukurti stiprius kūrinius tiek grojant drauge, tiek atskirai.

Nuo 1998 metų Creameris ir Stephane K paleido į pasaulį tokius garsius atlikėjų remiksus, kaip Kosheen „Hide U“, New Order „Crystal“, Sinéad O’Connor „Troy“, iiO „Rapture“, Rosko „Love Is A Drug“ ir, žinoma, Satoshi Tomiie „Love In Traffic“ (su pastaruoju Stephane K kūrė muziką, pasivadinęs „Bipath“).

Pripažinimas. Net kelerius metus J. Creameris (su Stephane K ir atskirai) apipilamas apdovanojimais kaip kompozitorius bei remiksų autorius. Soliniai muzikanto kūriniai, tokie kaip „I Love You“ (vokalas – Oliveris Twistedas, dar žinomas kaip Craigas Mitchellas), „The Healing“, „Something To Lose“, „Kiss Me“ pabuvojo klubinių hitų viršūnėse. Į savo grojaraščius juos įtraukė tokie hauso muzikos guru, kaip Johnas Digweedas, Pete'as Tongas bei kiti.

Iš bendradarbiavimo su Creameriu J. Digweedas prisimena: „Niekada nemaniau, jog gili tamsi muzika gali būti tokia puiki ir iš tikrųjų uždeganti. Neginčijamai tai Johno Creamerio nuopelnas“.

O pats J. Creameris yra sakęs: „Aš visuomet svajojau, kad šokių aikštelė užsidegtų nuo protingos muzikos, o ne padrikai strakaliotų pagal išprotėjusį ritmą. Mano hausas – tai gilus prasiskverbimas į klausytojo sąmonę, mano hausas svaigina kaip seksas, protingas kokybiškas seksas“.

Šlovė. J. Creameris vis eksperimentuoja, pabando ir pats atlikti vokalo partiją paties sukurtiems garso takeliams. Jis laikomas vienu įtakingiausių ir kūrybingiausių elektroninės šokių muzikos didžėjų bei prodiuserių, todėl yra laukiamas Airijoje, Argentinoje, Šveicarijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Singapūre, Didžiojoje Britanijoje bei kitų šalių žymiausiuose naktiniuose klubuose.

Lietuva. Neaplenkė Creameris ir Lietuvos. Rugpjūčio 30 dieną (penktadienį) šis garsus didžėjus ir prodiuseris savo tamsią, gilią, seksualią ir įtraukiančią muziką gros Kauno naktiniame klube „Chaos“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)