„Didelė dalis atlikėjų tuo metu gauna staigų populiarumo pliūpsnį, kuris, tikiu, gali labai lengvai apsvaiginti. Tačiau vėliau populiarumas išnyksta kaip dūmas“, - įsitikinusi Londone gyvenanti mergina, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijavusi vaidybą.
I. Delininkaitytė pasakojo, kad yra dalyvavusi ir projekto „Lietuvos balsas“ atrankoje. Tačiau pati nusprendė pasitraukti - sutarties sąlygos jai pasirodė nepriimtinos.
Tačiau išvykus į Didžiąją Britaniją I. Delininkaitytė sulaukė ir dar vieno netikėto pasiūlymo.
„Vyko artistų ir kūrėjų pristatymas. Man pasiūlė padainuoti tiesioginėje transliacijoje. Ir tai buvo pirmas kartas, kai tiesioginės transliacijos metu atlikau dainą! O dar BBC radijuje! Labai jaudinausi“, - juokėsi lietuvė.
Mergina teigė, kad atlikėjui svarbu nuolat dirbti. „Jei stengiesi ir eini savo keliu, pasieksi tai, ką turi pasiekti“, - įsitikinusi ji.
Jaunoji atlikėja neabejoja, kad ir Lietuvoje auga labai daug talentingų ir drąsių žmonių. „Praėjusiais metais „X faktoriuje“ dalyvavo mano draugė Kristina. Stebėjau ją ir palaikiau“, - šypsojosi I. Delininkaitytė.
Šių metų pradžioje I. Delninkaitytė pristatė Islandijoje filmuotą muzikos klipą, o dabar savo gerbėjus džiugina Lietuvoje ir pasaulyje populiarėjančiu būdu - dainuodama tiesioginėse transliacijose „Facebook“ ir „Instagram“.
- Papasakokite, kaip savyje atradoje muzikinį talentą? Kiek tuo metu jums buvo metų?
- Dainuoti pradėjau, kai man buvo vos 6-eri metukai. Pamenu, mama mane nuvedė į „Saulutės“ klubą. Mano dainavimo karjera jame tęsėsi dešimtmetį. Neprisimenu pirmųjų savo dainų. Turbūt kažkas apie mokyklą (šypsosi). O šiek tiek vėliau pradėjau dainuoti popmuzikos ir džiazo stiliaus dainas, kurias atlikdavo tokios atlikėjos kaip Janet Jackson, Kylie Minogue ir kitos garsios dainininkės.
Vienas įdomiausių atsiminimų - kai turėjome parašyti dainą „Draugai“. Ji įsirėžė man į širdį taip, kad net dabar, po 17 metų vis dar pamenu jos žodžius.
Buvau grupėje, kuri vadinosi „Runos“. Koncertų buvo nemažai - festivaliai, Jūros šventė, konkursai. Tai buvo labai gražus ir svarbus mano gyvenimo etapas.
- Jus dažnai galime išvysti „Facebook“ ir „Instagram“ atliekančią dainas. Kaip kilo mintis pasidalyti su pasauliu tuo, ką kuriate ir dainuojate?
Manau, kad tie laikai, kai būdavo labai sunku parodyti save plačiai auditorijai ir atlikėjui reikėjo prodiuserių ir agentų ar kompanijos, kuri leidžia dainas, praėjo. Mes gyvename tokiame pasaulyje, kuriame pats viską gali padaryti. Ir socialiniai tinklai išties suteikia tokią galimybę.
Vieną dieną aš pamaniau, kad mano dainos išties patinka mano draugams, todėl ėmiau jas kelti į „Facebook“ ir „Instagram“. Manau, kad tai yra nuostabu jaunam kūrėjui pademonstruoti savo talentą.
Yra daug puikių žmonių, kuriuos stebi tūkstančiai gerbėjų, nes jie yra talentingi.
- Tokių transliacijų metu visi jus stebi, tuo metu jūs nematote nė vieno žiūrovo. Ar neapima keistas jausmas?
- Pokalbis su žmonėmis vyksta - jie gali man rašyti ir komentuoti. Man net geriau, kai nematau tų žmonių. Nes viskas priklauso nuo manęs - kontroliuoju padėtį. Aš susikoncentruoju į dainą ir tai, ką aš noriu pasakyti. Man niekada tai nebuvo keista. Ko gero, su socialinėmis medijomis visai gerai sutariu (juokiasi).
- Vasaros pradžioje pirmą kartą BBC radijuje nuskambėjo jūsų daina, atliekama tiesiogiai.
- Daug dainuoju tiesioginėse transliacijose, todėl itin baisu nebuvo, bet jaudulio vis tiek per akis. Radijo atstovams labai patiko mano pasirodymas, atvykau ir antrą kartą - tąkart dalyvavau laidoje kaip pašnekovė. Planuojame, kad atvyksiu ir kitą mėnesį. Galima sakyti, kad aš ir BBC radijas užmezgėme draugystę. Tai nuostabi patirtis - sulig kiekviena nauja daina - į radiją!
- Esate minėjusi, kad kuriate ateities planus sukurti dar vieną muzikos klipą. Ar galite papasakoti, kaip tai sekasi?
- Taip, planuoju. Jis bus skirtas humoristinei dainai. Nieko rimto, bet labai smagu. Jį planuoju jau greitu metu baigti. Klipą filmavau Balyje. Dabar dar liko montavimas. Žinoma, laiko labai stinga. Pradėjau dirbti su prodiuseriu iš Argentinos, su juo įrašinėju dainas, taigi, klipą stengiuosi kuo greičiau baigti tam, kad galėčiau visiškai atsiduoti ir kitiems kūriniams.
- Vieną muzikos klipą nufilmavote Islandijoje, kitą - Balyje. Gyvenate ir dirbate Didžiojoje Britanijoje. Galima sakyti, kad esate ne tik pasaulio pilietė, bet ir keliautoja, tiesa?
- Kažkada mėginau suskaičiuoti, kiek šalių esu aplankiusi. Supratau, kad esu buvusi 33 pasaulio valstybėse. Esu užkietėjusi keliautoja, todėl jei tik turiu laisvų pinigų, iškart juos išleidžiu lėktuvo bilietams.
Vieni žmonės kasdien aplanko naujienų portalus. Kiti pasižiūri šuniukų video „YouTube“. O aš pasitikrinu skrydžių bilietų portalus, ar nėra juose išskirtinių pasiūlymų. Ir jei yra - griebiu!
Tiesa, keliones mėgstu organizuoti pati. Nenoriu veltis į jokius turus ir gidų pasiūlymus. Taip atrandu šalį pati. Man patinka mažos vietelės, vietinių gyventojų pamėgtos erdvės.
Artimiausiu metu trumpam grįšiu į Lietuvą, o po to - į Dubajų! Niekada nesu jame buvusi. Tai neatrodo kaip šalis, kuri mane labai žavėtų. Aš mėgstu gamtą. Bet Dubajus vis tiek yra ta šalis, kurią nors kartą gyvenime reikia aplankyti.
- Ar planuojate grįžti ir gyventi Lietuvoje?
- Neplanuoju, bet mėginu Lietuvoje surasti žmonių, su kuriais galėtume kartu dirbti. Yra vienas prodiuseris, su kuriuo jau sutarėme kurti dainas. Aš noriu būti Lietuvos dalis. Bet gyventi joje neplanuoju. Nors kas gali žinoti, kas įvyks po „Brexit“...
- Kaip manote, ar Lietuvoje būtumėte pasiekusi tokį populiarumą, kokį pasiekėte gyvendama Londone?
- Nežinau, kaip viskas būtų pasisukę Lietuvoje. Tiesa sakant, man ir nesinori to lyginti. Šiuo metu aš darau tai, kas man patinka. Nuolatinis darbas - tai raktas į sėkmę. Ir nesvarbu, kur žmogus yra. Svarbu nuolat mažais žingsneliais judėti pirmyn. Tada žmogus atsiduria ten, kur ir turi būti. O aš džiaugiuosi visomis galimybėmis, kurias turiu čia.
O ir ta lyginimosi kultūra mane veda prie liūdesio. Manau, kad socialiniuose tinkluose vyrauja kultūra, kurioje žmonės nuolat save lygina su kitais: štai, tas geriau gyvena, daugiau uždirba, gražiau atrodo. Tai blogas įprotis, kurį turiu ir aš. Bet juk negalima lyginti savęs su kitais, nes tu esi geriausias koks tik gali būti!