Ar A. Mamontovas turi ritualą, kuris padeda nusiraminti prieš koncertą? „Kiekvieną rytą paglostau jūrų kiaulytę“, – nusijuokė atlikėjas, bendravęs su DELFI prieš pat koncertą, tačiau neslėpė, kad šiąnakt buvo sunku užmigti, nes galvoje sukosi daugybė minčių ir reikalų.
„Galvoji, kad laikas miegoti, bet negali užmigti, kažkur pasąmonėje jaudiniesi. Kažkur yra darbų seka, kažką reikia padaryti, sujungti, padėti. Kažkur giliai, aišku, tas jaudulys yra. Pergyveni, kad viskas pavyktų, tai atsakomybė“, – kalbėjo Andrius.
Daugiau kaip dvi valandas trukusiame koncerte A. Mamontovo gerbėjus svaigino ir audrino pačios populiariausios muzikanto dainos, sukurtos per 30 šalies muzikos scenoje praleistų metų.
Koncerto metu nuskambėjo daugiau kaip 20 kūrinių. Tai kompozicijos, kurias Andrius Mamontovas sukūrė drauge su grupe „Foje” bei savo solinės karjeros metu.
Spalvinga gerbėjų minia į Andriaus koncertą pradėjo rinktis likus kone kelioms valandoms iki jo pradžios. O minioje besirenkančiųjų buvo matyti itin skirtingo amžiaus gerbėjai.
Jubiliejinis koncertas, sprogimas ir dingusi elektra
Scenoje pasirodęs Andrius sulaukė milžiniškų aplodismentų ir šūksnių. Kelias pirmąsias dainas jis ir atliko stovėdamas prietemoje, šalia jo buvo matyti keli muzikantai, o už jų nugarų likusią sceną dengė balta užuolaida.
Vienintelė dekoracija, kiek kėlusi šypseną – skaičius 50 ant rūtų šakelės, kabėjęs prieš užuolaidą. Po pirmos dainos dekoracija ėmė ir sprogo taip kiek sutrikdydama ramybę, įsivyravusią beklausant Andriaus.
50 - būtent šį jubiliejų Andrius nusprendė paminėti grandioziniais koncertais Kaune ir Vilniuje.
Sprogimo pabudintai miniai Andrius užgrojo antrąją dainą „Degančios akys“.
Padėkojęs visiems susirinkusiems, Andrius užgrojo trečiąją dainą ir staiga nukrito už jo nugaros pritvirtinta balta užuolaida. Jai nukritus pasimatė dar daugiau muzikantų ir didžiulis elektros stulpas.
Dar po kelių dainų minioje išniro vaikinas su paveikslu rankoje. Paveikslą paėmęs Andrius padėkojo dovaną įteikusiam fotografui Lukui Griciui, tačiau netrukus paprašė, kad kolegos paimtų paveikslą nuo scenos. „Jei pasidėčiau čia paveikslą, kaip pakasynos atrodytų“, – nusijuokė paveikslą gavęs Andrius.
Pertraukų tarp dainų metu Andrius nedaugžodžiaudavo, tačiau vis užsimindavo, kokia bus kita daina. Prieš dainą „Geltona. Žalia. Raudona“ Andrius minios klausė, kokioje šalyje gyvename, kokių gi spalvų mūsų trispalvė.
„Pas mus vien klaidos, klaidos, viskas vyksta ne taip, kaip turi būti. Bet jums turbūt nesijaučia“, – minios paklausė Andrius ir prasidėjo dar viena daina, kurią vizualiai pagardino operatorius, atsiradęs ant scenos. Visa tai, ką jis filmavo, pradėjo transliuoti per didžiulius ekranus scenoje.
Po dainos jis tiesiog padėjo mikrofoną ant žemės ir išėjo iš arenos. Paskui sekęs operatorius fiksavo kiekvieną jo žingsnį, o Andrius ramiai apsirengė paltą, užsidėjo skrybėję, užsirišo šaliką ir išėjo į lauką. Kol minia šūkavo „Andriau“, jis per vaizdo ekranus kalbėjo, jog visiškai pamiršo atlikti vieną reikalą, todėl turi eiti.
„Ten, kur jūs esate dabar, koncertas prasidėjo, o ten, kur aš esu dabar, koncertas pasibaigs“, – stovėdamas lauke, prie elektros stulpo, kone identiško tokiam, kuris koncerto metu papuošė sceną, pasakė Andrius ir priėjęs ištraukė laidus, prieš tai taręs „Viso gero“.
Trumpam visoje arenoje dingo elektra ir Andrius atsirado jau elektros stulpo viršuje.
Žemyn nusileidęs Andrius kartu į sceną pasikvietė kolegą Igorį Kofą. Kartu jie dainavo dainą „Geltoni krantai“.
„Kur mes esam? Kada mes esam? Kur mes dažniausiai būnam? Kada ir kur mes būname visą laiką?“, – tokius klausimus Andrius miniai uždavė prieš kitą dainą „Dabar ir čia“.
Per pertraukėlę Andrius nusijuokė, jog labai matyti, kurie gerbėjai arenoje yra dar iš „Foje“ laikų ir itin reaguoja į senas dainas, o kurie – jaunesnės kartos gerbėjai. Per minią nuaidėjus kikenimui, Andrius pristatė dar vieną dainą „Kai tu atversi man duris“.
Po šios dainos tūkstančiai žmonių A. Mamontovui sudainavo „Su gimimo diena“.
Beje, nors tai pastebėjo ir nedaugelis, viso vakaro metu ant scenos stovėjo du Andriai Mamontovai. Šalia tėčio beveik per visas dainas stovėjo ir ritmo instrumentais jam pritarė Andrius Mamontovas jaunesnysis.
Muzikinis kelias ir „Foje“
Andriaus Mamontovo muzikinė karjera prasidėjo prieš 34 metus Antakalnio vidurinėje mokykloje. Čia jis drauge su bendraminčiais sukūrė grupę „Sunki muzika“, kuri neilgai trukus buvo pavadinta „Foje“. Per 14 savo gyvavimo metų kultinis šalies kolektyvas išleido 9 studijinius, 3 koncertinius ir kelis geriausių dainų albumus. „Foje“ laimėjo visus įmanomus to meto muzikinius apdovanojimus. Iki šiol oficialiai yra parduota daugiau kaip 200 000 šios grupės albumų kopijų – tai yra vienas geriausių rezultatų nepriklausomoje Lietuvoje.
Surengusi didžiausią visų laikų koncertą mūsų šalyje, grupė „Foje“ iširo 1997 metais. Paskutinio vilniečių pasirodymo sostinėje klausėsi 60 tūkst. žmonių. Šio pasiekimo iki šiol nėra pavykę pakartoti nė vienai Lietuvos grupei.
Dar būdamas grupės „Foje“ nariu Andrius Mamontovas pradėjo savo solinę karjerą. Pirmas jo solinis debiutas – 1995 metais išleistas albumas „Pabėgimas“ – iki šiol vadinamas vienu geriausių Lietuvos albumų. Daugiau kaip 30 metų aktyviai muzikinėje veikloje dalyvaujančio atlikėjo diskografijoje – 15 studijinių solinių plokštelių ir dar 21 muzikinis apdovanojimas.
Šiemet penkiasdešimtmetį švenčiantis Andrius Mamontovas yra apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai medaliu“, Santarvės ordinu „Pro augenda concordia“, auksine „Jin-Jue“ taure tarptautiniame Šanchajaus kino festivalyje. Atlikėjas taip pat suvaidino 4 pilno metro filmuose, o Eimunto Nekrošiaus spektaklyje atliko pagrindinį – „Hamleto“ vaidmenį.
Andriaus Mamontovo koncerto akimirkos: