Beje, šie metai festivaliui jubiliejiniai. Visagino ežero pakrantė jau 25 - tą kartą taps kantri muzikos ir kaubojiškos, amerikietiškos kultūros Meka.
Su nepriklausoma Lietuva užaugęs festivalis ne tik simbolizuoja festivalių kultūros pradžią, bet yra neatsiejamas ir nuo istorinių įvykių, o jo organizatoriai pasakoja neįtikėtinas istorijas. Sakoma, kad net Visagino miesto vardas kilo iš festivalio pavadinimo.
„Pirmasis festivalis 1991 - ais metais vyko tuometiniame Sniečkuje, o Visagino vardą miestas gavo tik po metų. Manau, kad festivalis turėjo nemenką įtaką tokiam sprendimui“, - sako Elena Čekienė, viena iš festivalio sumanytojų, iki šiol organizuojanti bei prodiusuojanti „Visagino Country“ festivalį.
Uždaras miestas ir keista muzika
Pasak „Visagino Country“ organizatorių, tai, kad festivalis vyksta Visagine, yra visiškas atsitiktinumas. Renginio sumanytojai, kurių tarpe ir legendinis kantri muzikos atlikėjas Virgis Stakėnas, rinkosi tarp Dieveniškių (Šalčininkų raj.) ir Visagino, tuo metu vadinto Sniečkumi.
„Sniečkus pasirinktas dėl to, kad buvo toks uždaras, mistiškas, pasislėpęs nuo visų. Kantri muzikos festivalis turėjo praverti šio miesto šydą ir sukviesti žmones pasiklausyti geros muzikos. Kadangi aš gyvenau šiame mieste, tai man ir buvo patikėta būti jo vietininke“, - prisimena E. Čekienė.
Kaip Sniečkus buvo mažai žinomas miestas, taip kantri muzika buvo mažai žinoma vietiniams. Organizatoriai išsisukdavo pasakydami, kad tai kažkas panašaus į muziką, kuri skamba amerikietiškuose vesternuose. Beje, tai mažai tepadėjo, nes į pirmą festivalį damos ėjo pasipuošusios šilkinėm sukniom, avėdamos aukštakulnius batelius, vyrai su kostiumais, pasitempę.
„Dabar žmonės jau puikiai žino kas yra kantri ir kaubojiška kultūra. Į festivalį žiūrovai atvyksta su skrybėlėmis, kaubojiškais batais, liemenėmis, džinsais. Nuolatiniai festivalio lankytojai jau ir linijinius šokius pramoko. Pradžioje buvo kitaip. Žmonės ne tik puošdavosi kaip į klasikinės muzikos koncertą, bet ir ramiai sėdėdavo savo kėdėse, iš kurių pakilo gal tik po penkerių metų“, - prisimena E. Čekienė.
Beje, pasak organizatorių, pirmojo renginio galėjo ir nebūti, kaip ir paties „Visagino Country“ festivalio.
Per festivalį nuversta tarybinė valdžia
Kaip rašoma spaudos pranešime, pirmasis „Visagino Country“ festivalis įvyko savaitę po karinio perversmo (pučo) Maskvoje, kai buvo suimtas Michailas Gorbačiovas. Visą savaitę Vilniaus respublikinė valdžia negalėjo apsispręsti - galima organizuoti festivalį ar negalima, juk Lietuvos Nepriklausomybė buvo dar labai trapi. Įdomu tai, kad tuometinė Sniečkaus valdžia vis dar buvo lojali Maskvai.
„Pagaliau iš Vilniaus buvo gautas leidimas organizuoti festivalį. Tuomet labai nenoriai to ėmėsi Ignalinos rajono valdžia. Ji, reikia atvirai pasakyti, niekada nemėgo Sniečkaus gyvenvietės ir jos žmonių. Paskutinę dieną man reikėjo surinkti apie 20 - ties įstaigų, organizacijų parašų, kad jos neprieštarauja festivalio organizacijai ir kad visos higienos, saugumo ir kitos normos yra vykdomos. Oficialų leidimą gavau kelios minutės iki festivalio pradžios“, - prisimena E. Čekienė.
„Tuo organizatorių nuotykiai nesibaigė. Naktį iš penktadienio į šeštadienį Sniečkuje buvo nuversta visa Maskvai lojali valdžia. Atleistas ir vieno iš festivalio pagrindinių rėmėjų - Ignalinos AE direktorius, ryte atsibudome jau su Lietuvos valdžia.“
Dar daugiau mistikos ir Gineso rekordas
„Po pirmojo festivalio šiek tiek nusviro rankos. Jeigu ne Vyriausybės įgaliotinis Visagine Algimantas Lapėnas, kuris pasikvietė mane į kabinetą ir įkalbinėjo, įtikinėjo, kad jo reikia žmonėms, tai galėjo tebūti vienkartinis renginys“, - pasakoja E. Čekienė.
Taip 1992 metais buvo suorganizuotas antrasis, o vėliau ir kiti festivaliai. Trečiasis buvo pats gausiausias, turėjo pačią didžiausią sceną Baltijos šalyse ir net pateko į Gineso rekordų knygą. Ir tai ne vienintelis faktas, kai „Visagino country“ pateko į Gineso rekordų knygą. Žinomas žemaitis Antanas Kontrimas savo barzdos kėlimo rekordą taip pat pasiekė stovėdanas ant festivalio scenos. 1995 m. buvo surengtas nemokamas festivalis, kuris vos netapo paskutiniuoju.
„Nors rinkome aukas, prašėme dalyvių mus paremti, bet galiausiai mums renginys buvo labai nuostolingas. Tuo metu neturėjome palaikymo ir iš vietinės valdžios, mat čia dirbo tik Vyriausybės atstovas su labai nedidele komanda, o problemų buvo daug“, - prisimena E. Čekienė.
Beje, nuo 1993 m. iki 1999 m. “Visagio Country” vykdavo kas dvejus metus. Pasak Elenos, vis kas nors pakišdavo koją ir lyginiai metai buvo lyg užkeikti - nepavykdavo surengti šventės kantri muzikos gerbėjams.
„Pamenu, kai po savivaldos rinkimų meru tapo jaunas, ambicingas Vytautas Račkauskas. Būtent jis, keldamas tostą už festivalį, man į ausį tyliai pasakė, kad festivalis būtų organizuojamas kiekvienus metus. Tas jo užkalbėjimas gyvas iki šiol“, - juokiais festivalio siela vadinama Elena.
Šiemet tai – ko dar nematėte
Per ketvirtį amžiaus ant „Visagino Country“ festivalio scenos lipo ne viena kantri muzikos žvaigždžių karta. Visų pirma, iš šio muzikos žanro tėvynės – Jungtinių Amerikos Valstijų: šviesaus atminimo Georgas Hamiltonas IV, Billis Yatesas, Buddis Jewellas, Paulas Belangeris, Stevas Haggardas, Georgas Hamiltonas V ir kt. Čia grojo atlikėjai bene iš viso pasaulio: Australijos, Belgijos, Danijos, Estijos, Gruzijos, Italijos, Ispanijos, Lenkijos, Latvijos, Norvegijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos bei daugelio kitų valstybių.
Šiais metais organizatoriai žada ne mažiau įspūdingą šventę. Jubiliejiniame „Visagino Couontry“ laukia du didieji koncertai, kai ant scenos matysime JAV atstovus MaxąTylerį ir Willį Jonesą, sceninio gyvenimo keturiasdešimtmetį švenčiantį Lonstarą iš Lenkijos, sesutes Baylou iš Australijos, Brendaną Monaghaną iš Airijos, nuostabiuosius „The Music Road Pilots“ iš Olandijos bei legendinę Sarah Jory iš Anglijos, kuri yra šių metų festivalio pagrindinė žvaigždė.
„Daugelis mūsų bičiulių dar gerai pamena Sarah‘os įspūdingą pasirodymą 8-ajame festivalyje“, - sako E. Čekienė.
Lietuvai atstovaus „Klova ir Belkin gripė“, Leonardas Rinkevičius ir „Undarox“, festivalio simboliu jau tapęs Virgis Stakėnas bei žiūrovų ypač mėgstamas ansamblis „Jonis“.
„Festivalio scena visada buvo atvira eksperimentams, todėl šiemet festivalyje išgirsime Mindaugo Briedžio grupę, kuri žada pagroti nestandartinį kantri. Koks jis? Nežinau ir aš. Tam, reikia tiesiog atvykti į festivalį ir išgirsti savo ausimis“, - ragina E. Čekienė.
Beje, jubiliejinis festivalis paruošė ir ypatingų pramogų: į festivalio atidarymo paradą suvažiuos senoviniai automobiliai iš Amerikos, vyks tradicinis linijinių šokių maratonas, JAV ambasada kvies išbandyti kaubojiškas pramogas, šeštadienį dalyviai bus kviečiami į amerikietišką šeimų BBQ su virtuvės šefu Ruslanu Bolgovu.