Gestų kalbos žodžiai pavirto kūriniais
Trečius metus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų santykį su muzika nagrinėjantis D. Vaitiekūnas šįkart į grojamųjų gestų dirbtuves pasikvietė R. Naujanytę-Bjellę, kuri kurčiuosius supažindino su elektroniniu instrumentu, vadinamu „Mi.Mu Gloves“. Tai specialios pirštinės, kurios rankų judesius paverčia garsais, rašoma pranešime spaudai.
Nors technologijas muzikoje R. Naujanytė-Bjelle naudoja jau kurį laiką, pirmą kartą prie projekto prisijungusi muzikantė neslepia, kad darbas su kurčiųjų bendruomene suteikė naujų potyrių.
„Aš manau, kad mes susikalbėjome. Buvo beprotiškai įdomu, išskridau į kažkokį kosmosą ir supratau, kad muzikuojame tikrai ne ausimis, nes buvo labai daug muzikos“, – džiaugiasi muzikantė.
R. Naujanytės-Bjelles dirbtuvėse kurtieji gestų kalba ištartą žodį „jautrumas“ su specialiomis pirštinėmis pavertė muzikiniu kūriniu. Visiems suprantama daina virto ir gestų kalbos frazės, kurioms garsais padėjo virsti specialūs žiedai, palikę įspūdį kurtiesiems.
„Žiedas ir pirštinės man buvo visiškai nauja, labai patiko. Ir ta daina, kaip ji dabar skamba – vau“, – dalijasi projekto dalyvė Rūta.
Technologijos padėjo muziką pajusti: per odą lakstė šiurpuliukai
Projekto „Mes taip nesitarėme“ metu dalyvių gestų kalbos pagrindu sukurtą dainą kurtieji ir neprigirdintieji geriau pajuto vibrotaktilinių diržų pagalba.
„Vibrotaktilinės technologijos buvo sukurtos žaidybinėms patirtims, kai žmonės užsideda vibracinius efektus kūne, bet yra pritaikomos ir klausymo patirtimis. Anksčiau esame išbandę ir diržus, ir specialų atlošą – buvome nustebinti, kad kurtieji jų pagalba mėgaujasi įvairių dažnių muzika. Vis dėlto įdomiausia, kad šios technologijos sukuria unikalią muzikos patirtį ne tik kurtiesiems, bet ir girdintiesiems. Jau ne kartą esu įsitikinęs, kad mes visi girdime savo kūnu, tik girdintieji labiausiai pasitiki savo klausa“, – pasakoja projekto iniciatorius D. Vaitiekūnas.
Patys kurtieji sako, kad technologijomis papildytos dirbtuvėmis padėjo rasti dar didesnį ryšį su jų pačių sukurtus kūrinius.
„Atrodo, kad visai neseniai, kai kūrėme kurčiųjų himną, buvo daug naujų patirčių“ , – pasakoja Adas. Projekto dalyvė Gabija papildo: „Tai buvo labai nauja. Pradžioje man nebuvo aišku, kaip tos pirštinės sujungtos su gestais. Bet kai galėjau praktiškai prie to prisiliesti ir suprasti, kad galime skleisti garsus su tom technologijom, man net šiurpuliukai per odą lakstė.“
„Labiausiai patiko groti būgnais su mygtukais. Jaučiu, kad tam esu pajėgi: jaučiu ritmą, pulsą, tempą galiu palaikyti, labai gerai jaučiausi“, – įspūdžiais dalijasi Nidoje kartu muziką kūrusi Erika.
D. Vaitiekūnas: bendravime iš kurčiųjų turime ko pasimokyti
R. Naujanytė-Bjelle pastebi, kad darbe su kurčiaisiais rado daug panašumų kaip ir su girdinčiaisiais: „Visi turi savo skonį, visi turėjo savo instrumentą, savo vaidmenį muzikoje. Visa tai buvo taip artima man, nes su tuo susiduriu visą gyvenimą, kalbėdama su muzikantais. Projekto dalyviams sakiau, kad jie mane kartais net supranta geriau, nei muzikantai, su kuriais teko dirbti – tikrai labai didelis jautrumas.“
Pernai pirmąją dainą gestų kalbos pagrindu sukūrę projekto dalyviai šį kartą nagrinėja susikalbėjimo ir humoro temas.
„Man, kaip kūrėjui, labai įdomios šios temos, nes būnant plepiu labai įdomu tyrinėti, kaip bendravimas vyksta ne verbaliai. Žodinėje kalboje turime tiek daug žodžių, bet toli gražu ne visuomet susišnekame. Dirbdamas su kurčiųjų bendruomene matau, kad iš jų girdintieji turi daug ko pasimokyti“, – pasakoja D. Vaitiekūnas.
Grojamųjų gestų dirbtuvėse judesiais kurčiųjų sukurtas dainas komanda pažadėjo vystyti toliau, o visą trejų metų darbo rezultatą – gestų kalba kurtus dainų tekstus ir kurčiųjų poezijos kūrinius jau netrukus galės įvertinti visi. Juos projekto dalyviai visuomenei pristatys birželio 10 d., Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje vyksiančiame Skaitymo festivalyje, o rudenį rezultatu galės pasimėgauti ir kauniečiai.