Čia pat vaikinai jau grojo 2009-aisiais. Tuomet jie dar nebuvo išleidę debiutinio albumo, į Latviją atskrido viso labo trise, be jokių pagalbininkų, bet surengė puikų koncertą.
Dabar „Two Door Cinema Club“ yra didžiausius pasaulio festivalius nuo „Coachella“ (JAV) iki „Glastobury“ (JK) išmaišiusi, beveik pusantro milijonų fanų „Facebook“ turinti grupė, kurių vokalistas Alexas Trimble kviečiamas groti Londono olimpinių žaidynių atidaryme, o bosistas Kevinas Bairdas pats vienas turi 16 tūkst. gerbėjų „Twitter“.
Mums pavyko susisiekti su Kevinu, kai šis buvo trumpam grįžęs į tėvų namus Šiaurės Airijoje. Kitą dieną po pokalbio grupė grojo britų radijo stoties „BBC Radio 1“ organizuojamame festivalyje „Big Weekend“:
Two Door Cinema Club – Sun (gyvai „BBC Radio 1 Weekend“):
Interviu DELFI K. Bairdas prisiminė pirmąjį skrydį į Baltijos šalis, negailėjo gerų žodžių čia esančiai publikai ir prisipažino, kad nuolatinis buvimas koncertiniame ture grupės nariams tapo tarsi narkotikas.
„Vieniems žmonėms natūralu būti namuose ir eiti apsipirkinėti, gaminti pietus ar žiūrėti televiziją. Mums natūralu visą laiką keliauti“, – sako „Two Door Cinema Club“ bosistas, neleisdamas suabejoti, kad jam tokia būsena patinka.
- Festivalyje „Positivus“ jau esate groję prieš ketverius metus. Ar ką nors pameni iš to pasirodymo?
- Taip, tai buvo pirmoji vasara, kai mes išvykome į rimtą turą po Europos muzikos festivalius. Tada dar tik įrašinėjome savo pirmąjį albumą „Tourist History“.
„Positivus“ prisimenu kaip nuostabų nuotykį: atskridome ten tik trise ir praktiškai iš karto lipome į sceną. Susijungėme savo gitaras ir pagrojome. Buvo labai gerai.
Vėliau lankėmės neblogame vakarėlyje Rygoje. O festivalyje dar spėjome pamatyti berods rusų grupę „Brainstorm“.
- Jie latviai!
- Latviai? O, gerai. Taip, mes buvome jų koncerte.
- Baltijos šalių muzikos festivaliai vis dar yra naujas maršrutas britų muzikos grupėms. Ar grodami šioje Europos dalyje jaučiatės kitaip, nei Vakarų Europoje ar JAV?
- Tai tiesa – tiek mums, tiek grupėms, kurios yra į mus panašios savo stiliumi, čia koncertuoti neįprasta. Tačiau čia nuvykę muzikantai visada parsiveža labai gerus įspūdžius. Vykdamas į Baltijos šalis žinai, kad čia žmonės muzikantais nuoširdžiai džiaugiasi. Jūsų publika – be galo šilta.
- Šiemet „Positivus“ atlikėjų sąrašas – stiprus kaip niekada anksčiau: be jūsų grupės organizatoriams pavyko pakviesti „Sigur Rós“, „the xx“, „Crystal Castles“. Ką manai apie šias grupes?
- Man labai patinka „Crystal Castles“. Ethanas (Ethan Kath, „Crystal Castles“ muzikantas ir dainų autorius – K.V.) yra mūsų draugas ir apskritai šaunus vaikinas. Prieš kelis mėnesius su juo keliavome po Pietų Ameriką, kai grojome ten vykstančiuose festivaliuose.
„the xx“ – man labai patiko pirmas jų albumas. O „Sigur Rós“ yra mano top penketuke. Labai myliu šią grupę. Ir, tiesą sakant, dar niekada nemačiau jų gyvai. Esu buvęs soliniame Jónsi („Sigur Rós“ vokalistas – K.V.) koncerte, bet ne visos grupės.
- Turėsi gerą progą tai padaryti Latvijoje.
- Taip, labai to laukiu. Nors dar nežinau, ar per jų pasirodymą nereikės skristi į kokį nors kitą festivalį (juokiasi).
- Praktiškai visą praėjusią vasarą praleidote grodami festivaliuose visame pasaulyje. Šią vasarą – vėl gi tas pats. Koks jausmas nuolat būti kelyje?
- Pastaruosius kelis metus mes praktiškai visada esame ture. Manau, kad tai tiesiog tampa natūralia mūsų būsena. Vieniems žmonėms natūralu būti namuose ir eiti apsipirkinėti, gaminti pietus ar žiūrėti televiziją, o mums natūralu visą laiką keliauti. Kasdien po naują miestą, pakvaišęs gyvenimo būdas – tai tapo norma. Kai tik padarai pauzę – sutrinki, nežinai ką daryti. Esame tarsi narkomanai, priklausomi nuo koncertų.
- Nuolatiniai koncertai jums atneša puikius rezultatus. Esate kviečiami į didžiausius muzikos festivalius, turite beveik 1,5 milijonų gerbėjų „Facebook“, per milijoną klausytojų „Last.fm“. Ar kada nors susimąstote, kiek pasaulyje yra žmonių, kuriems patinka tai, ką kuriate?
- Tai mažumėlę beprotiška. Visi šie skaičiai yra vienas tų dalykų, apie kuriuos geriau nemąstyti, nes gali lengvai išsimušti iš vėžių. Todėl mes stengiamės tiesiog daryti tai, ką darome.
Bet, turint omenyje nelegalaus muzikos parsisiuntimo mastą, labai sunku pasakyti, kiek iš tikro žmonių yra girdėję mūsų įrašus. Mes žinome, kiek įrašų esame pardavę, bet nėra jokios galimybės sužinoti, kiek dar jų parsisiųsta per internetą.
Būtų įdomu sužinoti, kiek pasaulyje yra žmonių, kurie apskritai yra girdėję bent vieną mūsų dainą. Kita vertus, tai būtų ir baisu – lengvai pamestume galvas.
- Jūsų grupė taip pat labai išsiskiria savo vaizdo klipais. Štai naujausiame – klipe dainai „Handshake“ – vaizduojamos boulingo varžybos, kuriose vietoje kamuolių ridenamos jūsų grupės narių galvos. Anksčiau esate išleidę klipą, kuriame vokalistas skraido su savo lova („Sleep Alone“), kitame („Undercover Martyn“) skraidote jau visa grupė. Kaip jums gimsta tokios idėjos? Ir kiek jums, kaip grupei, apskritai svarbūs vaizdo klipai?
- Vaizdo klipai mums yra be galo svarbūs. Tiesa, mes patys jų nerežisuojame, tačiau esame labai stipriai įsitraukę į kūrybos procesą: kartu sprendžiame, kas klipe turi atsitikti, kaip tai turi būti pavaizduota. Tai darome, nes mums rūpi vizualinė mūsų dainų reprezentacija. Nenorime, kad kas nors kitas pasakotų istoriją, į kurią mes patys esame įtraukti.
O klipas dainai „Handshake“ buvo bendradarbiavimo tarp mūsų ir režisieriaus Samo Pillingo (taip pat režisavęs klipus Usher'iui, SBTRKT ir kitiems – K. V.) rezultatas. Idėja su galvomis – boulingo kamuoliais kilo būtent jam. Mums beliko pritarti, nes tai skambėjo fantastiškai.
Two Door Cinema Club – Handshake:
- Kaip sumanėte pavadinti grupę „Two Door Cinema Club“? Tai labai keistas pavadinimas!
- Šiaurės Airijoje, netoli nuo tos vietos, kur mes visi gyvenome, yra kino teatras pavadintas „Tudor“. Jis labai šaunus, nuolat ten lankydavomės. Kai galvojome grupei pavadinimą, Samas (grupės gitaristas – K.V.) pasiūlė „Two Door Cinema Club“. Mums tai skambėjo puikiai. Klausėme, kaip jis jį tokį sugalvojo. Jis pasimetė: „Na, čia juk pagal tą kino teatrą, kur mes nuolat einame.“
Tik tada Samas suprato, kad nežino, koks iš tikro yra to kino teatras pavadinimas. Jis visada galvojo, kad tai yra „dviejų durų“ – „Two Door“ kino teatras. Taip „Two Door“ ir prilipo.
- Per šių metų „Coachella“ festivalį JAV komiko Jimmy Kimmel laidos žurnalistai darė eksperimentą – žinodami, kad festivalių lankytojai mėgsta pasigirti klausantys grupių, kurių niekas nežino, klausinėjo, ar jiems patinka tokios grupės kaip „The Chelsea Clintons“ ar „Get the F*ck Out of My Pool“. Pašnekovai, žinoma, atsakė, kad taip. Triukas buvo tas, kad visų tų grupių pavadinimai buvo išgalvoti. Išskyrus vieną: „Two Door Cinema Club“. Tas klipas iš karto tapo hitu „YouTube“ – šiuo metu jis peržiūrėtas 11 milijonų kartų. Manau, jūsų grupė taip pat jį pamatė.
- O taip!
- Kaip reagavote?
- Mums tas klipas buvo labai juokingas. Esame groję Jimmy Kimmel laidoje porą kartų, kai turavome JAV, tad žinome, kokį humorą jis kuria. Manome, kad jis yra genialus komikas.
Bet mes vis dar nežinome, ar tai, kad mūsų grupės pavadinimas atsirado šalia visų kitų išgalvotų, priimti kaip komplimentą, ar kaip įžeidimą. Galiausiai nusprendėme, kad koks gi skirtumas, tegul (juokiasi).
- Grįžkime prie „Positivus“. Ko publikai laukti iš jūsų pasirodymo festivalyje šiemet?
- Tiems žmonėms, kurie mus matė šiame festivalyje 2009-aisiais, turbūt atrodys, kad scenoje yra visiškai kita grupė. Tada mes atvykome viso labo trise – be jokios komandos, netgi be būgnininko, tik su gitaromis ir kompiuteriu. Dabar mūsų pasirodymai daro daug didesnį įspūdį. Juose daug daugiau šou elementų, lyginant su tuo, ką sukurdavo tie trys vaikais, lipę į sceną su tais pačiais rūbais, su kuriais atskrido (juokiasi).
Šiuo metu mūsų koncertai yra užtikrinti šou. Mes patys scenoje jaučiamės kaip tvirta grupė. Tai yra visiškai kitoks potyris.
Two Door Cinema Club – Undercover Martyn: