Į 45 metų jubiliejų švenčiančios „Nerijos“ koncertą atėjo kone 5 tūkst. žmonių, kurie užaugo su ansamblio dainomis, pagal jas šoko jaunystėje.
Žiūrovų aplodismentai netilo nuo pirmųjų akordų. Klausytojai iškart sutiko koncerto klausytis pagal jo vedėjo Vytauto Rumšo jaunesniojo pasiūlytą scenarijų. „Paverskime vakarą nepakartojamu, o ne nostalgišku. Linksminkimės taip, kad šiai arenai nuneštų stogą, kad visi aplink galvotų, kas čia koncertuoja“, – ir dainuoti, ir šokti kartu su scenos grandais kvietė V. Rumšas.
Koncerte skambėjo muzika, kuri, anot V, Rumšo, pasižymi ypatinga praba.
Žiūrovai lingavo, dainavo, plojo, šoko, taip įrodydami, kad „Nerija“ kiekvieno širdyje yra palikusi savo žymę.
„Čia tiek daug pažįstamų veidų. Neabejoju taip sakydamas, nes jūs tikrai ateidavote į mūsų koncertus, vadinasi, jau buvome susitikę“, – džiaugėsi scenos džentelmenu vadinamas Vitalijus Pauliukas.
Primadona Nijolė Tallat-Kelpšaitė, kuri yra viena iš ansamblio „Nerija“ įkūrėjų, scenoje vos tramdė jaudulį ir emocijas. „Nerija“ buvo mūsų šeima, mūsų namai, mūsų kūryba, mūsų tramplynas. Šiandien visų mūsų širdyse esate jūs ir Stasys Povilaitis“, – neseniai amžinojo poilsio atgulusį maestro prisiminė N. Tallat-Kelpšaitė.
S. Povilačio vardas koncerte skambėjo daugybę kartų. Dainininkai įvardindavo, jog dainuoja dainas, kurioms žodžius parašė maestro.
„Mes tuo metu buvome svarbūs, bet vienas mūsų buvo pats svarbiausias, pats geriausias, pats ryškiausias, pats teisingiausias. Jo žvaigždė, deja, jau užgeso, bet jo kūrybos šviesa švies dar ilgai, šildys dar ne vieną esančią ir būsimą kartą. Jis – tiesiog Stasys Povilaitis“, – jautriai kalbėjo Edmundas Kučinskas, kuris atliko S. Povilaičiui skirtą dainą „Langas“. Jos visa arena klausėsi stovėdama, taip išreikšdama pagarbą maestro, kai kurie žiūrovai braukė ašaras.
Koncerte pasirodė ir Karina Krysko-Skambinė, kuriai yra tekusi garbė dalytis viena scena su S. Povilaičiu. Ji ir šiame koncerte, padedant technologijoms, su S. Povilaičiu dainavo duetu.
Visi „Nerijos“ vyrai drauge traukė maestro vizitine kortele tapusį hitą „Vėl švieski man vėl“.
Scenoje blizgėjo visas „Nerijos“ žvaigždynas: Vitalijus Pauliukas, Nijolė Tallat-Kelpšaitė, Antanas Čapas, Edmundas Kučinskas, Birutė Petrikytė, Simonas Donskovas, Laima Žemaitytė.
Kiekvienas jų klausytojams dovanojo auksines savo dainas. Koncerte skambėjo „Raganų puota“, „Dar ne ruduo“ (V. Pauliukas), „Alyvos žydės“ (N. Tallat-Kelpšaitė), „Pašauki mane“, „Vien tik mums“ (A. Čapas), „Žaisliukai“ (L. Žemaitytė), „Laiko ratas“ (S. Donskovas), „Išsiskyrimas“ (B. Petrikytė), „Mergaitė gelsva kasa“, „Sušvitai manoj padangėj“ (E. Kučinskas.
„Nerijos“ ansamblis buvo įkurtas 1970 metais. „Neriją“ mes subūrėme dviese su šviesaus atminimo konferansjė Algirdu Kuzmicku. Kadangi dauguma muzikantų buvo klaipėdiečiai, sugalvojome, jog labiausiai ansambliui tiktų „Nerijos“ pavadinimas“, – prisiminė viena ryškiausių ansamblio žvaigždžių N. Tallat-Kelpšaitė.
Dainininkai neslėpė, jog pradžia nebuvo lengva. Tik 1974 metais, kai ansambliui pradėjo vadovauti Romualdas Bieliauskas (1943–1979), šalį ir apėmė „Nerijos“ manija.
Vienas iš „Nerijos“ grandų – Simonas Donskovas – turi gerą palyginimą: kas sporte buvo „Žalgiris“, tas scenoje – „Nerija“.
Iniciatyva surengti jubiliejinį „Nerijos“ koncertų turą gimė ryškiausios ansamblio žvaigždės S. Povilaičio galvoje. Jis pats ketino ir būti šių koncertų vedėju. Tačiau šių metų spalio 6 dieną maestro pralaimėjo kovą su sunkia liga.
Jo draugai ir kolegos išpildė S. Povilaičio svajonę, kad visi „Nerijos“ atlikėjai vėl kartu būtų scenoje.
Šeštadienį vakare „Nerijos“ grandai koncertuos Kauno „Žalgirio“ arenoje.