„Metallica“, Kanye West, Lady Gaga, U2, taip pat ir nebeaktyvios grupės kaip „The Beatles“ ar „Nirvana“ – „Universal“ atstovaujamų atlikėjų sąrašas įspūdingas. Kompanijos metinės pajamos viršija 1,5 milijardo JAV dolerių (2012 m. duomenys), o darbuotojų skaičius šešis tūkstančius.
Lietuviškų vardų jų atstovaujamų atlikėjų sąraše nėra, bet kompanija norėtų, kad artimiausiu laiku tai pasikeistų. „Universal“ atstovo teigimu Lietuvoje mažėja muzikos piratavimas, populiarėja legalios internetinės muzikos klausymosi platformos (streaming services) kaip „Spotify“ ar „Apple Music“, dėl to su lietuviška muzikos rinka jau galima bandyti dirbti.
Kompanija planuoja rasti vietinius žmones, kurie būtų jų atstovai Lietuvoje, o galiausiai ir sudaryti kontraktus su Lietuvos grupėmis ir atlikėjais.
Lietuvos atlikėjams tai reikštų geresnę galimybę platinti muziką tarptautiniu mastu, investicijas į jų kūrybą ir finansinį stabilumą, kurio vietinė lietuviška rinka dažnai negali užtikrinti.
Kita vertus, kontraktas su didele leidybine kompanija gali suvaržyti atlikėjų individualius kūrybinius sprendimus – muzikos istorijoje buvęs ne vienas toks atvejis.
„Universal“ jau veikia Baltijos šalyse. Šiemet Estijai „Eurovizijoje“ atstovavęs Jüri Pootsmannas turi kontraktą su šia kompanija, Taline veikia „Universal“ biuras, kuriame dirba keturi žmonės. Kompanija išleido ir Estijos prezidento surinktų dainų kompiliaciją, pinigus, gautus už šio įrašo pardavimus, atiduodama labdarai.
Į tarptautinį muzikos pasaulį patekę ir kiti didžiųjų kompanijų atrasti estų muzikantai: indiroko grupė „Ewert and the Two Dragons“ dirba su „Warner Bros.“, Los Andžele gyvenanti estų pop dainininkė Kerli leidžia albumus po „Island Records“ (dukterinė „Universal“ kompanija) ženklu.
Didžiosioms įrašų kompanijoms įdomi ne tik popmuzika. Kita Baltijos šalių grupė, turinti kontraktą su „Universal“ yra estų folk-metalo grupė „Metsatöll“.
Už „Universal“ plėtrą Baltijos šalyse atsakingas P. Mannonen tiki, kad Lietuvoje yra jų kompanijos vertos muzikos – tik reikia ją atrasti. Ieškoti grupių ir atlikėjų jis atvyko į savaitgalį vykstantį festivalį „Loftas Fest“, o prieš tai susitiko su DELFI.
– Kodėl Lietuvos rinka tapo įdomi „Universal“?
– Tai natūralus žingsnis mūsų plėtrai. Estijoje jau turime ofisą, esame sudarę kontraktus su keliais atlikėjais. Latvijoje planuojame įdarbinti pirmąjį žmogų šių metų pabaigoje. Norėtume turėti vietinį žmogų ir Lietuvoje. Manau, kad kitais metais tai įgyvendinsime.
Mūsų pagrindinė užduotis Baltijos regione yra pristatyti tarptautinę „Universal“ atstovaujamą muziką. Dirbame su daugybe atlikėjų, esame rinkos lyderiai pasauliniu mastu. Mūsų tikslas – kad „Universal“ atlikėjų muzika pasiektų Baltijos klausytojus per radijo stotis ir kitais būdais.
Tačiau taip pat norime dirbti ir su vietos atlikėjais. Visose Baltijos šalyse vietinės muzikos rinkos yra labai stiprios. Tas pats yra ir Suomijoje. 60 proc. ten parduodamos muzikos yra pačių suomių sukurta.
Mes taip pat palaikome internetines muzikos klausymosi platformas kaip „Spotify“, „Deezer“ ar „Apple Music“. Mano manymu jos yra naudingos visiems rinkos dalyviams – tiek leidėjams, tiek atlikėjams ir prodiuseriams. Mūsų tikslas – parodyti, kad šios platformos yra naudingos ir skatinti Baltijos šalių klausytojus jas naudoti.
Anksčiau mums nebuvo prasmės eiti į Baltijos šalis, nes muzikos piratavimo mastai čia buvo labai dideli. Vyko ne tik skaitmeninis piratavimas, bet ir fizinis – žmonės nelegaliai persirašinėdavo muzikinius kompaktinius diskus. Bet prieš 2-3 metus situacija pradėjo keistis – vėl gi, tokių paslaugų kaip „Spotify“ dėka. Dabar galime čia investuoti pinigus ir tikėtis, kad iš jų ateis grąža. Žinoma, piratavimas toliau egzistuoja, bet legalūs muzikos klausymosi būdai jo mastą mažina.
– Kiek „Spotify“ ir kitos muzikos klausymosi platformos jau populiarios Lietuvoje?
– Mes turime statistiką, deja, negalime jos sakyti viešai. Bet galiu pasakyti, kad vartotojų skaičius auga pakankamai greitai. Vis mažiau žmonių nelegaliai siunčiasi muziką. Tai suprantama – piratavimas yra nepatogus. Dabar visą pasaulio muziką turi savo kišenėje – telefone. Tai tiesiog labai patogu.
– Ar jau radote vietinių atlikėjų Lietuvoje, kurie jums įdomūs?
– Kol kas Lietuvos muzikos scenos gerai nepažįstu, dėl to mums būtinai reikės žmonių, kurie galėtų padėti. Žinau tik keletą vardų kaip Jazzu ar SEL. Stokholme, Eurovizijoje buvau susitikęs su Donny Montell. Kaune buvau MAMA apdovanojimuose – tai buvo pirma kelionė į Lietuvą. Kol kas negaliu išskirti atlikėjos ar atlikėjo, su kuriuo iškart norėtume dirbti. Bet šioje rinkoje tikrai yra labai daug potencialo.
– Koks turi būti muzikantas ar grupė, kad sudomintų „Universal“?
– Priklauso nuo rinkos. Kaip ir visų muzikos verslo dalyvių, mūsų tikslas yra ne tik platinti muziką, bet ir iš to uždirbti kelis eurus. Tad tai turėtų būti atlikėjas, kuris jau subūręs savo klausytojų ratą – arba turi potencialą jį suburti. Mums, svarbu, kad atlikėjas būtų klausomas savo šalyje. Vėliau jį galima pristatyti ir užsienio rinkoms. Bet tai, kas populiaru Lietuvoje, nebūtinai taps populiaru Latvijoje.
Sunku pasakyti ir kokio žanro muzika tai turi būti. Kaip parodo „Metsatöll“ pavyzdys – jie surengė turą po JAV, nors groja estišką folk-metalą – esame atviri.
– Ar įmanoma, kad Lietuvos atlikėjas taptų populiarus pasauliniu mastu? Kol kas to beveik niekam nepavyko pasiekti.
– Kita muzikos superžvaigždė gali būti iš Lietuvos. Tai visiškai įmanoma. Prisiminkime „Psy“ ir jo „Gangnam Style“ – jis yra iš Pietų Korėjos, dainavo korėjiečių kalba. Bet tai tiesiog nutiko.
Tai tapo įmanoma dėl skaitmeninio muzikos platinimo. Prieš 10 metų Lietuvos atlikėjo populiarumas užsienyje būtų buvęs praktiškai neįsivaizduojamas, nes reikėtų įrašinėti kompaktinį diską ir jį platinti į užsienio šalis. Tarkim, kad atlikėjas tada svajojo tapti žinomas Australijoje – bet vargu ar jo kompaktiniai diskai būtų skraidinami iki ten. Būtų per daug rizikinga. Dabar, kai muziką padedi į internetines muzikos klausymosi platformas, ji tą pačią sekundę tampa prieinama visur.
Žinoma, viską lemia, ar pati muzika yra gera, taip pat svarbu jos pristatymas. Reikia ir šiek tiek sėkmės. Bet skaitmeninis platinimas atriša rankas.
Nėra sėkmės formulės, kaip atlikėją padaryti pasauline žvaigžde. Jei ją žinočiau, čia nesėdėčiau, nes būčiau multimilijonierius. Bet reikia suprasti, kad anksčiau muzikantui reikėdavo didelės įrašų studijos įrašyti dainą, tada įrašyti ją į kompaktinį diską, plukdyti jį nuo fabriko iki parduotuvės, reklamuoti, paleisti TV ir radijo kampanijas. Dabar hitas gali būti sukurtas 15-mečio vaikino Vilniuje kompiuteriu jo kambaryje. Dėl to dirbti muzikos industrijoje šiandien yra labai įdomu. Niekada nežinai, kas nutiks.
– Dažnas Lietuvos atlikėjas sau kelia kalbos klausimą – dainuoti angliškai, ar lietuviškai. Atrodytų, kad tarptautinei auditorijai reikėtų dainuoti angliškai. Bet galbūt nebūtinai?
– Tai priklauso nuo paties atlikėjo – jis ar ji turi nuspręsti, ką nori daryti. Bet jei atlikėjas dainuoja lietuviškai, tai nėra jokia kliūtis gauti „Universal“ kontraktą. Jüri Pootsmannas dainuoja estiškai, bet jo muzika platinama užsienio šalyse. Neseniai buvau su juo Briuselyje, jis turi fanų ten, taip pat Australijoje, daug kur kitur pasaulyje. Jo „Instagram“ profilyje fanai komentuoja, kaip mėgsta jo dainas – nors nė nenutuokia apie ką jos.
Tad nėra taisyklių. Žinoma, jeigu nori turėti tarptautinį hitą ir dainuosi lietuviškai, gali būti sudėtinga.
– Kodėl atlikėjams vis dar reikia didžiųjų muzikos leidybos kompanijų? Sulig interneto plėtra atrodė, kad atlikėjai viską galės daryti patys.
– Šiandien leisti savo muziką pačiam išties yra daug lengviau negu bet kada anksčiau. Bet manau, kad didžiosios leidybinės kompanijos turi patirtį, kuri praverčia dirbant su muzika. Mūsų kompanijoje dirba skirtingų sričių ekspertai – tiek prodiuseriai, tiek platintojai.
Žinoma, situacija keičiasi. Dabar muziką reklamuojame kitaip nei prieš 10 metų. Anksčiau duodavome dainą radijui ir paleisdavome albumo TV kampaniją – dabar labai svarbu yra socialiniai tinklai, turime patekti ten.
Bet jei pažiūri į topus, ar į „Spotify“ klausomiausias dainas, ar kitus, dauguma dainų ten yra atėję iš vienos iš trijų didžiųjų leidybinių kompanijų. „Universal“ yra viena jų. Tai reiškia, kad kažką darome teisingai.
– Vis dėlto, dėl interneto senoji muzikos industrija prarado daug pinigų.
– Tikrai taip – dingo beveik pusė pajamų. Tai nutiko daugeliui industrijų, ne tik muzikos. Bet muzikos industrija prisitaiko. Pinigai ateinantys iš skaitmeninių muzikos klausymosi platformų pamažu kompensuoja mažėjančius kompaktinių diskų pardavimus.
Taip pat auga ir vinilų pardavimai. Žinoma, bendrame „pyrage“ vinilai sudaro nedidelę dalį – nors procentiškai augimas atrodo įspūdingas. Bet ir kompaktiniai diskai vis dar parduodami. Dalis žmonių sako, kad kompaktiniai diskai mirs, bet aš tuo netikiu – bent jau ne artimiausioje ateityje.
– Kas vis dar perka kompaktinius diskus?
– Lapkritį išleisime naują „Metallica“ albumą – manau, kad parduosime labai daug jo kopijų kompaktiniuose diskuose. Žiemą ateis dovanų sezonas, daug kas norės dovanoti kompaktinius diskus. Tarkim, kad Justinas Bieberis išleidžia naują albumą: jis išleidžiamas su lipdukais, bukletu, atviruku. Kompaktinis diskas keičiasi, bet jis vis dar yra parduodamas. Žmonės nori laikyti daiktus rankose, turėti juos savo namuose.
Tačiau tai neprieštarauja skaitmeniniam muzikos klausymuisi. Matome, kad žmonės nusipirkę kompaktinį diską ar vinilą tą pačią muziką taip pat klauso ir skaitmeniškai.