Paskelbus nominacijas, grupės muzikos kūrėjas Donatas Juršėnas–Donciavas atvirai papasakojo, ką jiems reiškia apdovanojimai, ką mano apie konkurentus ir kaip grupė pasikeitė nuo to laiko, kai pirmą kartą lipo ant apdovanojimų pakylos, skelbiama pranešime spaudai.
– Kolekcijoje jau turite dvi apdovanojimų statulėles – 2011 ir 2013 m. tapote geriausia hiphopo grupe. Ką jos jums reiškia? Ar tik kaupia dulkes lentynoje, ar turi įtakos ir kūrybai?
– Visos apdovanojimų statulėlės, taip pat ir M.A.M.A, suranda savo vietą mūsų įrašų studijoje. Tiesą sakant, ten jos jau užima visai nemažai vietos. Man asmeniškai apdovanojimų statulėlės primena tam tikrus metus ar pasirodymus. Meluočiau, jei sakyčiau, kad apdovanojimai nieko nereiškia. Bet būna ir metų, kai jautiesi „geriausias“ savo srityje, nors už tai negavai apdovanojimo.
– Nestovite vietoje, esate aktyvi ir viena daugiausiai koncertuojančių Lietuvos grupių. Ar pasikeitėte nuo to laiko, kuomet pirmą kartą lipote ant apdovanojimų pakylos?
– Ant apdovanojimų pakylos pirma kartą lipom apie 2000-uosius metus, kuomet laimėjome „debiutus“ visuose įmanomuose apdovanojimuose (šypsosi). Nuo to laiko mes, be abejo, pasikeitėm. Užsiauginom barzdas ir ūsus. Muzikine prasme mes niekada labai keistis ir nenorėjom. Nuo pat pradžių žinojom, kaip norime skambėti ir kokią žinutę ištransliuoti į aplinką. Keičiasi laikai, bet esminiai dalykai lieka nepakitę. Šiemet, dirbdami prie naujo albumo, kaip niekad norėjom atsigręžti į praeitį ir dar kartą patys sau atsakyti, kas mums yra „G&G Sindikatas“.
– Esate nominuoti trijose kategorijose, o kokiu šių metų pasiekimu labiausiai didžiuojatės patys? Už ką sau įteiktumėte apdovanojimą?
– Šiais metais iš tiesų turėjome labai įvairios veiklos. Išleistas dvigubas „Unplugged“ albumas buvo iššūkis mums visiems. Išėjom iš savo komforto zonos ir pabandėm viską atlikti visiškai kitaip. Pirmąkart surengėm didelį šou pilnoje arenoje. Jau beveik pabaigėm naują albumą. Tad šiais metais įteikčiau mums visus apdovanojimus (juokiasi). Kastetui, kaip geriausiam atlikėjui, – dar atskirai.
Man pačiam šiais metais didžiausias apdovanojimas buvo matyti pilną „Siemens“ areną mūsų koncerte „Tiems, kurie nieko nebijo“. O ką nuspręs komisija, man nėra taip jau svarbu.
– Lietuvos muzikos padangėje atsiranda konkurentų, tačiau atrodo, kad jūsų konkurencija nepaliečia. Išliekate tarp populiariausių. Kaip manote, kokia jūsų ilgalaikio populiarumo priežastis?
Konkurentais savo kolegų muzikantų nevadinu. Muzika – ne sportas, čia „geriausi“ – labai abstraktus pavadinimas. Mes nesivaržom, kuris greičiau ar geriau pagros. Mes grosim tol, kol turėsim ką pasakyti ant scenos. Žmonės tai jaučia. O scenoje esame ilgai todėl, kad dar visko nepasakėm (šypsosi).