Neseniai kino teatruose rodyto filmo „Bohemijos rapsodija“ kūrėjai taip pat išgalvojo vieną kitą faktą, tad turėkite omeny, kad filmas tikrai nėra 100 proc. biografinis. Ir jeigu išgirsite kažką apie „Queen“, kas skambės kaip tiesa, nebūkite tikri, jog tai neginčijamas faktas.
Freddie Mercury slėpė savo seksualinę orientaciją
Tikra tiesa, kad Freddie Mercury buvo be galo uždaras ir savo privatumą saugantis žmogus. Apie AIDS diagnozę jis prasitarė tik keliems žmonėms ir viešai apie savo ligą tylėjo vos ne iki paskutinės gyvenimo dienos.
Tačiau savo seksualinės orientacijos neslėpė. Jis atvirai lankydavosi gėjų baruose ir viešumoje ne kartą buvo matytas vilkintis Londono gėjų baro „Heaven“ marškinėlius. Ir per interviu klausiamas apie savo seksualumą jis nei meluodavo, nei neigdavo tiesą.
Kaip pasakoja žurnalistas Timas Teemanas, 1974 metais leidiniui „New Musical Express“ dainininkas šmaikščiai atsakė esantis „toks pat gėjus, kaip pienė“ (nors niekas nežino, kokia yra pienės seksualinė orientacija), nors tai nėra tas pats dalykas, kaip tiesiai šviesiai prisipažinti „aš gėjus“. O 1985 metais duodamas interviu jis sakė: „Visi mano meilužiai klausia, kodėl negali pakeisti mano (buvusios sužadėtinės) Mary, tačiau tai paprasčiausiai neįmanoma, aš negalėčiau įsimylėti vyro taip, kaip mylėjau Mary“. Ir nors toks pasakymas neprilygo tiesmukam pasakymui „aš gėjus“, jis atskleidė kelis dalykus. Be to, kartą F. Mercury pareiškė, kad jo atviras pasisakymas dėl homoseksualumo gali būti palaikytas viešųjų ryšių akcija.
Todėl F. Mercury nieko neslėpė. Paslaptingumo įspūdis susidaro, nes apie jo seksualumą atvirai kalbama nebuvo. Septynerius metus artimus santykius su F. Mercury palaikęs Jimas Huttonas šią situaciją apibūdino taip: „Mes manėme, kad mūsų santykiai ir mūsų homoseksualumas buvo tik mūsų reikalas“.
Jo sėkmės paslaptis buvo... dantys?
Visi, kam mokykloje teko kęsti patyčias, žino du dalykus: vaikai yra be galo žiaurūs, ir vaikystėje patirtos patyčios palieką žymę visam gyvenimui. Klasės draugų patyčiomis prasidėjo ir sudėtingas F. Mercury santykis su jo dantimis.
Kaip skelbia „Ultimate Classic Rock“, F. Mercury viršutiniame žandikaulyje buvo keturi papildomi dantys, kurie ir suformavo tą garsiąją dainininko šypseną. Jis taip kompleksavo dėl savo dantų, kad dažnai kalbėdamas ranka prisidengdavo burną. Ir jis beveik niekada atvirai nesišypsodavo, bent jau ne nuotraukoms. Nepaisant to, niekada nesikreipė į gydytojus, nors tapęs turtingas tikrai galėjo sau tai leisti. Kodėl? Nes manė, kad jo dantys buvo jo įstabaus dainavimo paslaptis.
Tiesa, dauguma ekspertų mano, kad F. Mercury klydo. Dantys iš tiesų neturi jokios įtakos žmogaus balsui. Tačiau kaip dainininkas jis turėjo kitų neįprastų savybių. Kaip teigia „Scroll.in“, F. Mercury buvo veikiau baritonas, tačiau dainavo kaip tenoras. Ir jis galėjo pasiekti savo „netikras balso stygas“, kurių dauguma žmonių nenaudoja kalbėjimui ar dainavimui. Štai kas suteikė F. Mercury balsui tą charakteringą tembrą.
Iš tiesų visai nenoriu tiek važiuoti savo dviračiu
„Bicycle Race“ veikiausiai buvo ne pati geriausia „Queen“ daina. Na, priklausomai nuo to, kieno nuomonės paklaustumėte. „I want to ride my bicycle / I want to ride my bike / I want to ride my bicycle…“. Gal tą dieną įkvėpimas tave aplenkė, Freddie?
Kaip ten bebūtų, jeigu dėl viso šio entuziazmo manote, kad ši daina tikrai yra autobiografinė, jums gali būti atleista. 2011 metais Brianas May paneigė šį klaidingą įsitikinimą, kai vienam gerbėjui elektroniniame laiške atrašė: „Vien dėl to, kad daina yra parašyta pirmuoju asmeniu, dar nereiškia, kad ji kažkokiu būdu yra autobiografinė. Kiek aš pamenu, Freddie... nelabai mėgo važinėtis dviračiu (net nežinau, ar jis kada turėjo dviratį!). Jis mėgo būti vežiojamas „Rolls Royce“! Tačiau šioje dainoje jis sukūrė personažą, ir šis personažas gali sakyti, kad jis nori ir gali dviračiu važiuoti, kur tik nori!“
Be to, B. May taip pat patvirtino, kad Freddie labai mėgo „Žvaigždžių karus“, nepaisant dainos eilutės „ir aš nemėgstu „Žvaigždžių karų“. „Freddie net labai mėgo „Žvaigždžių karus“, – sakė jis. Ir to įrodymas: aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ir devintojo pradžioje F. Mercury dažnai po galutinių aplodismentų sugrįždavo pakartotinei dainai ant Dartho Vaderio pečių.
Per tą vieną vakarėlį įvyko daug tikrai skandalingų dalykų
Viena iš liūdniausiai pagarsėjusių „Queen“ legendų yra susijusi su vienu vakarėliu, gyvačių kerėtojais, ugnies rijikais, striptizo šokėjomis ir... kai kurių specifinių mažumų išnaudojimu. Toks vakarėlis iš tiesų įvyko Naujajame Orleane 1978 metais, kai buvo švenčiamas albumo „Jazz“ pasirodymas. „Mes tiesiog norėjome šiek tiek pasilinksminti“, – vėliau paaiškino F. Mercury. Ir tai yra tikrai labai žmogiškas ir suprantamas dalykas.
Vakarėlis tikrai buvo beprotiškas. Daugelyje pranešimų teigta, kad jame buvo galima pamatyti striptizo šokėjų, gyvačių ir dar kai kurių abejotinų pasirodymų. Kalbama, kad F. Mercury tikrai pasirašė ant kažkieno nuogo užpakalio.
Tačiau didžiausią atgarsį sukėlė pranešimai, kad vakarėliui buvo pasamdyta neūžaugų, kurie turėjo vakarėlio metu vaikščioti su ant galvos pritaisytais padėklais su kokainu. Tai buvo netiesa. „Ši istorija yra neteisinga, – „Entertainment Weekly“ leidiniui sakė įrašų kompanijos vadovas Bobas Merceris. – Kiek man žinoma, aš ten buvau vienintelis „patraukęs“ žmogus.“
Didžiulis F. Mercury ego
Paprastiems žmonėms dažnai sunku suvokti, kad žmogus, kurį matome ant scenos, nuo jos nulipęs yra visai kitoks. F. Mercury atveju atskirtis buvo itin ryški. F. Mercury buvo tikras šoumenas, galėjęs iš proto išvaryti minias. Todėl daugelis žmonių manė, kad ant scenos demonstruojamas jo didžiulis ego egzistavo ir jam nuo jos nulipus. Tačiau dauguma dainininką pažinojusių žmonių sakė, kad tas sceninis ego gyvavo tik ant jos.
Buvęs „Queen“ gastrolių administratorius Peteris Hince'as leidiniui „Louder“ pasakojo, kad ta F. Mercury arogancija ir išdidi eisena buvo tik šou dalis. „Žmonės dažnai kalba apie Freddie ir jo ego, tačiau jo ego nebuvo toks didelis, kaip mano žmonės. Tai buvo vaidinimas. Jis galėdavo ir iš savęs pasijuokti. ... Jis tikrai nebuvo primadona, kokia jį visi įsivaizdavo“, – sakė jis.
F. Mercury taip pat buvo labai pasišventęs savo šeimai. Jo mama Jer Bulsara Timui Teemanui sakė, kad, nepaisant jį užklupusios šlovės, Freddie visuomet rasdavo laiko savo šeimai ir, kai jis būdavo Anglijoje, bent kartą per savaitę aplankydavo šeimą. Tai visai nepanašu į vyruką, kurio gyvenimą valdytų didžiulis ego.
„I Want to Break Free“ buvo prisipažinimo daina
Skandalingame „Queen“ vaizdo klipe dainai „I Want to Break Free“ grupės nariai apsirengė moteriškais drabužiais, o dailų juodą trumpų plaukų peruką užsidėjęs Freddie siurbė namus. Šis klipas iš tiesų buvo Jungtinėje Karalystėje itin populiaraus serialo „Coronation Street“ parodija. Tačiau 1984 metais parodytas Amerikoje jis susilaukė didžiulės kritikos ir, esą, buvo uždraustas, nors „Open Culture“ teigia, kad nėra jokių istorinių tokio draudimo duomenų. Kaip ten bebūtų, amerikiečiai, žinoma, apie britišką serialą nieko nežinojo, todėl klipą suprato, kaip F. Mercury prisipažinimą apie jo homoseksualumą.
Žinoma, išimtas iš konteksto dainos pavadinimas „Noriu išsilaisvinti“ tikrai gali būti suprastas kaip išsilaisvinimas (noras atskleisti savo lytinę orientaciją). Iš tiesų ši daina neturėjo nieko bendro su F. Mercury, išskyrus tik tą faktą, kad jis ją atliko. Iš tikrųjų dainą parašė bosistas Johnas Deaconas, ir ji yra apie moterų teises. Būtent todėl grupės nariai ir persirengė moterimis, nes tai buvo prasminga. Tačiau amerikiečiai į viską pažiūrėjo gerokai per rimtai.
Pasąmoninės žinutės
Devintajame dešimtmetyje paplito keista mada klausytis atvirkščiai grojamo muzikos įrašo, siekiant išgirsti kažką blogo, ir tuomet džiugiai pranešti, kad aptikai įrodymų, jog tam tikra grupė yra pasileidusi, todėl ją reikia uždrausti „siekiant apsaugoti vaikus“. Tikrai taip, žmonės tikrai tuo užsiminėjo.
Ir tokia mada neaplenkė „Queen“, nors iš tiesų nereikėjo jokio įrašų atvirkštinio klausymosi, kad gautum įrodymų apie šios grupės ištvirkavimus. Pakanka prisiminti jau minėtą laukinį vakarėlį Naujajame Orleane.
Visgi šios mados sekėjai, paklausę „Queen“ dainos „Another One Bites the Dust“, esą, nugirdo sakinį „Smagu rūkyti marihuaną“. Žinoma, tai nebuvo taip baisu, kaip „žudyti yra gerai“ ar „tegyvuoja Šėtonas“, bet visgi propaguoti narkotikų vartojimą yra negerai. Tačiau, ar iš tiesų buvo galima tai išgirsti? Kaip rašo „The Salt Lake Tribune“, tikrai ne. Neseniai atlikto eksperimento metu, kuomet dalyviams daina „Another One Bites the Dust“ buvo pagrota atvirkščiai, jie neišgirdo jokios pasąmoninės žinutės, kol tyrėjai jiems nepasakė, ką jie, esą, turėjo išgirsti.
„Live Aid“ išgelbėjo „Queen“
„Queen“ pasirodymas per „Live Aid“ labdaros koncertą yra laikomas vienu geriausių visų laikų pasirodymų. Kažkodėl jis davė pradžią mitui, kad, esą, „Queen“ jau beveik buvo atgyvenusi savo geriausius laikus, ir šis koncertas išgelbėjo grupę ir visiems priminė, kokia ji nuostabi.
Visa tai yra netiesa. Tiesa, kad „Queen“ populiarumas devintojo dešimtmečio pradžioje buvo šiek tiek sumažėjęs. Kaip rašė „Classic Rock Review“, jų 1982 metais išleistas albumas „Hot Space“ iš tiesų buvo nesėkmingas, nes tai buvo „pseudo disko“ muzikos albumas, išleistas tuo metu, kai beveik visi manė, kad disko muzika yra niekalai. Todėl po šio albumo grupės nariai nusprendė padirbėti kurį laiką atskirai. Tačiau 1984 metais jie sugrįžo su albumu „The Works“, kuriame buvo ir daina „I Want to Break Free“. Ši galbūt ir pakenkė albumo pardavimams Amerikoje, tačiau tikrai ne Jungtinėje Karalystėje. Todėl egzistavo nuomonė, bent jau Amerikoje, kad „Queen“ populiarumas nyko.
Tačiau iš tiesų „The Works“ Britanijos albumų grojaraščiuose pasiekė antrą vietą ir ten išbuvo 93 savaites. Todėl „Queen“ tikrai nebuvo beveik pamiršta grupė, kai 1985 metais atvyko dalyvauti „Live Aid“ koncerte. Jų legendinis pasirodymas gal ir padėjo padidinti jų populiarumą JAV, tačiau tikrai ne todėl, kad jiems to gyvybiškai reikėjo.