Miglei pastarasis gyvenimo laikotarpis itin intensyvus: ji studijuoja muzikos terapijos magistrantūroje, augina du mažamečius vaikus ir nuolat dalyvauja įvairiose edukacinėse veiklose, veda autorines „Laukinio balso“ mokymus ir dirbtuves, koncertuoja.
„Mokslai, dirbtuvės, koncertai, mamystė – visos šios veiklos reikalauja maksimalaus susikaupimo ir atsakomybės“, – sako dainininkė.
Tokia daugybė atsakomybių ir juntamas visuomenės spaudimas būti tobuliausia savo paties versija, niekada neklysti, vis dažniau tampa kūrėjos pažįstamų ir draugų rato pokalbių tema. Tai paskatino ją persvarstyti ir įprastą sampratą to, ką vadiname „laikas sau“.
„Kalbėdama su kitomis moterimis, kurios, kaip ir aš, stengiasi tobulėti ir profesiškai, ir asmeniškai, kaip sakoma, mėginame „susitvarkyti savo gyvenimą“, pastebėjau, kad mes dažnai iš savęs reikalaujame labai daug. Kartais tiesiog per daug. Net laisvalaikį bandome suplanuoti teisingai – užsiimame sportu, meditacija, valgome sveiką maistą ir geriame žaliuosius kokteilius, taip pat stengiamės mąstyti pozityviai ir įtikinti save, kad mums visa tai labai smagu. Tačiau šis pernelyg teisingai suplanuotas laikas kartais ima ne džiuginti, o tampa dar viena atsakomybe ir pastangomis dar daugiau „išspausti“ iš savęs. Kartais tas spaudimas ima priminti gręžimą. „Pasaka“ yra apie tai, kad kartais turime leisti sau tiesiog pabūti ,,crazy“ ir neskubėti siekti naudos ar produktyvumo“, – dalinasi Miglė.
Dainos klipą padėjo sukurti menininkė Agnė Gintalaitė, kuri neseniai savo vykdytą generatyvinio dirbtinio intelekto meninį tyrimą „Besivejant skaitmeninę tiesą“ pristatė Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g.4) surengtoje parodoje „Ne mano ne fotografija“. Miglę sužavėjo Agnės darbai, sapno logiką primenantis DI generuojamų video vaizdų jungimosi stilius: „Pamačiusi Agnės parodą, pajutau, kad šis principas, savotiškas vizualinis technologijos kūrybiškumas per netobulumus ir nelogiškumus, galėtų padėti vizualizuoti mano fantazijų pasaulį, kuomet kuriu sau, siekdama tiesiog atsipalaiduoti, pailsėti ir pamiršti realybėje persekiojančias atsakomybes, nerimus, įkalinančią priežasčių ir pasekmių logiką, kuri nulemta mūsų pasaulio dėsnių.
Savo slaptame įsivaizduojamame pasaulyje Miglė jaučiasi pailsinti ir atgaunanti jėgas greičiau, nei gerdama žaliuosius kokteilius ir bėgdama krosus, nors, kaip ir daugelis perfekcionisčių, ir tai ji stengiasi daryti. Tačiau niekas taip nepakrauna, nei laisvų fantazijų pasaulis, kuriame nėra vietos nuolatiniam siekiui būti geriausia savo versija. Miglė sako, kad pamačiusi parodą suprato, kad būtent ši generatyvinio DI savybė, šie Agnės pastebėti ir išryškinti besivystančios technologijos netobulumai idealiai tinka ir simboliškai, ir tiesiogiai, nusakyti jos kuriamos dainos idėją vizualumo kalba.
Taigi, kūrėjos sutarė sutelkti pajėgas.
Agnė papildė, kad „Pasakos“ klipo vaizdiniai primena ne tik sapno, bet ir kompiuterinio žaidimo realybę, kurioje herojė – Migloko – trumpam pabėga nuo kasdienę rutiną struktūruojančio produktyvumo kulto.
„Šio muzikinio klipo pasaulyje nereikia kovoti, išspręsti galvosūkių ar pasiekti vienų ar kitų aukštumų. Čia nėra tikslų ar užduočių, nebūtina būti produktyviai, galima tiesiog pabūti, ir tiesiog „pasileisti plaukus“. Tai yra žaidimas, kurio užduotis – trims minutėms pamiršti visas pareigas ir atsakomybes bei leisti sau pabėgti į kitą realybę be sąžinės graužimo“.
Daina „Pasaka“ kviečia klausytojus prisiminti vaikystės laikus, kai visi galėjome pabėgti į savo fantazijų pasaulį ir leisti sau atsikvėpti nuo realybės.
„Nors Miglė sako, kad sukūrė kažką visiškai pramoginio pobūdžio, man atrodo, kad šios dainos skleidžiama žinutė yra ypatingai aktuali mūsų kasdienėje realybėje. Kartais jėgas mums atstato dalykai, kurie nepažymėti etiketėmis ,,terapiška“, „sveika“, „produktyvu“. Juk neveltui knyga „Nuovargio visuomenė“ (aut. Byung-Chul Han) šiuo metu yra populiariausių knygų dešimtuke“ – juokiasi Agnė.