„Mūsų kūrinys tarsi priminimas kaip svarbu stabtelėti ir sugrįžti į save“, – atskleidžia dainininkė.
Melodijoje ir dainos tekste galima atrasti ilgai nešiotą liūdesį, kurį atlikėja pagaliau nusprendžia palikti praeityje ir tarsi kreipiasi į savo drąsą ir stiprybę, pasitikėjimą, o svarbiausia - nepalaužiamą tikėjimą savimi bei džiugesį.
„Su šia daina tarsi pradedu jausti, kaip pradeda plakti mano širdis. Atsiveriu sau prieš save!“ – šypsodamasi dalinosi atlikėja.
Naujame kūrinyje galime pastebėti nemažai senovinių baltų folkloro pėdsakų. Monika išduoda, jog dainoje skambantys sutartinių motyvai „čiūto tūto“ pasirinkti neatsitiktinai: „Būtent šios frazės būdavo naudojamos lietuvių liaudies sutartinėse, kaip magiški užkalbėjimai, kuriems nuolat kartojantis, vis labiau ir labiau pradėdavome girdėti savo širdies balsą.“
Atlikėja archajiškuosius baltų folkloro klodus pradėjo tyrinėti dar studijų metais Londone. Su sutartinėmis Monika supažindino ir užsienio dėstytojus bei bendramokslius.
„Jau tada supratau, kad nors sutartinėse naudojamų junginių neišversi į jokią kitą kalbą, tačiau tai kaip magiška formulė, kviečianti išgirsti save, nepaisant to kokia kalba kalbame“, – pridūrė atlikėja.
Monika neslepia, jog vis labiau pastebi, kaip mes smarkiai kenčiame nuo bėgimo ir tarsi įsisukę į užburtą ratą vis labiau pamirštame įsiklausyti savęs, savo norų, savo nuomonės. O juk tada labai sudėtinga išgirsti, atjausti, pamatyti tiek save, tiek kitus.
„Širdys ištroškusios švelnumo sau ir švelnumo aplink. Manau, kad šitie autentiški, lietuviški sutartinių burtažodžiai galėtų kviesti ir visą pasaulį atsiverti sau, sugrįžti į save“, – dalinosi mintimis kūrėja.
Monika Linkytė – „Stay“: