Šis prie Nemuno kilpos įsikūręs miestas nesiskundžia poilsiautojų stoka. Birštono vadovai teigia, kad vienas didžiausių jų rūpesčių - atnaujinti gydyklas ir pastatyti naujų sanatorijų, nes norinčiųjų jose pailsėti ir gydytis jau yra daugiau, nei įmanoma priimti.
Šventė vandenyje, ore ir žemėje
Birštono kurorto šventė prasidėjo penktadienį ir tęsėsi iki sekmadienio. Nemune surengtas šalies motorlaivių čempionatas, teniso dvejetų kurorto turnyras, jaunių futbolo Birštono taurės varžybos, gatvės krepšinio pirmenybės.
Netrūko ir dvasios peno. Parodą surengė dailininkai Irena Mikuličiūtė, Giedrė Bankauskaitė, Ausma Bankauskaitė, Alonas Stelmanas, Romanas Averincevas, Raimundas Majauskas, Raimundas Mikšys ir Algirdas Šakalys. Į plenerą susrinko šalies meno mokyklų auklėtiniai.
Kultūros centre povandeninio pasaulio grožį atskleidė fotografo Sauliaus Kirvelos ekspozicija. Šokio gerbėjų laukė Gyčio Ivanausko teatras su premjeriniu šokio spektakliu „Vyrai baltais sijonais“. Penktadienio vakarą pristatytas džiazo projektas „Tango naktis“.
Šeštadienį gatvėse socialines provokacijas rengė Vilniaus senamiesčio aktoriai. Apsirengę solidžiais kostiumais jie siūlė žmonėms išsivalyti auras. Sutikusius apgaubdavo „stebuklinguoju“ šydu ir dainuodavo tibetietiškas mantras. „Dar vaidinome nekaltas aukas, - sakė aktorius Dainius Vengelis. – Zuikučiais persirengę aktoriai slapstėsi už praeivių nugarų ir prašė apginti nuo persirengusiųjų drakonais“.
Savivaldybės aikštėje Trakų pilies brolija „Viduramžių pasiuntiniai“ patrankos šūviu paskelbė riterių turnyro kovas. Žiūrovai prieš tai galėjo dalyvauti ginklanešių atrankoje. Jais tapo geriausiai pasirodžiusieji autentiškose viduramžių karių pratybose. Riteriai iš poilsiautojų išsirinko damas ir kovėsi jų garbei. Lankininkų asociacijos nariai kvietė išbandyti akies taiklumą senoviniais lankais ir arbaletais.
Vakare Birštono padangė pasipuošė trimis oro balionais, aukštąjį pilotažą demonstravo lakūnas Algimantas Žentelis.
Nori aristokratiškojo statuso
Birštono apylinkės nuo viduramžių laikų buvo didžiųjų Lietuvos kunigaikščių medžioklės plotai ir poilsio vieta. Dėl to Birštono meras Antanas Serafimas Zenkevičius tikisi, kad miestas gali pretenduoti į karališkojo kurorto statusą. „Europoje jų nėra daug, o Šiaurės Europos šalyse būtume pirmieji, jei pavyktų įstoti į šį statusą turinčių miestų asociaciją”, - teigė jis.
Šiemet Birštonas tapo Europos kurortų sąjungos nariu. „Tai padės plačiau skleisti informaciją apie mus užsienyje. Be to, Europos šalių gyventojai gali gauti valstybės finansuojamus gydymosi ir reabilitacijos kelialapius, jei vyksta į kurortų sąjungai priklausantį miestą“, - aiškino meras.
Jau ir dabar čia netrūksta užsieniečių. Daugiausia jų sulaukiama iš Vokietijos ir Izraelio. „Birštonas stebina savo švara - kiekvienas kampelis kruopščiai sutvarkytas“, - šypsojosi vokiečiai Jansas ir Elena Kortumai. Jie mėgsta Birštoną dėl ramybės ir gražios gamtos. „Sanatorijų paslaugos mums labai pigios, o kokybė - puiki“, - pridūrė jie. Komplimentų kurortui negailėjo ir „Tulpėje“ poilsiaujantis Vokietijos Leko miesto vicemeras Manfredas Vymeris.
„Tulpės“ direktoriaus pavaduotoja Nijolė Akelaitienė teigė, kad vokiečiai ir izraeliečiai sudaro daugiau kaip pusę visų klientų. „Izraelio poilsiautojai dažnai perka ilgalaikius kelialapius – nuo mėnesio iki pusantro“, - sakė ji.
Visus metus sanatorijos „Versmė“ ir „Tulpė“ būna pilnos. Jų paslaugomis pasinaudoja daugiau kaip 15 tūkst. poilsiautojų ir pacientų.
Pensininkė Irena Mackevičienė iš Kauno sakė čia atvykstanti jau septintus metus. „Įvairios vandens procedūros, purvo vonios, mankštos suteikia energijos visiems metams“, - tvirtino ji. Už 12 dienų moteris sumokėjo 820 litų. Tai kaina už maitinimą, procedūras, nakvynę. Dalis žmonių atvyksta su gydytojų siuntimais po įvairių ligų ir operacijų, tada jų buvimą apmoka ligonių kasos. Nemažai gyventojų atvyksta vien savaitgaliui. „Dabar juos registruojame jau tik rudens laikotarpiui“, - teigė N.Akelaitienė.
Trūksta erdvės
A.S.Zenkevičius pasakojo, kad mieste yra 6 viešbučiai, greitai pradės veikti dar tiek pat. „Daug kas atvažiuoja neilgam ir klientų jiems neturėtų trūkti, nes sanatorijos negali apgyvendinti visų norinčiųjų pasinaudoti gydyklų paslaugomis“, - kalbėjo jis.
Pasak mero, Birštonui jau reikia ir daugiau sanatorijų. Mieste yra apie 50 ha žemės, kur būtų galima rengti detaliuosius planus gydykloms, tačiau šie plotai yra privatūs. „Dar dabar bylinėjamės su savininkais, ant kurių žemės stovi nebaigta statyti sanatorija, - sakė miesto vadovas. - Bet, atrodo, statinius jau galėsime perduoti Turto fondui, kuris rengs dokumentus privatizacijai“. Laisvos žemės trūksta ir gyvenamųjų namų statybai, nes daug kas pageidauja įsikurti Birštone, tačiau čia parduodančių butus ar namus yra mažai.
A.S.Zenkevičius sakė, kad reikia rekonstruoti abi miesto sanatorijas. „Būtina modernizuoti gydyklų kompleksus, pastatus, inžinerinius tinklus. Tiesa, „Tulpė“ atnaujina savo baseiną, vandens procedūrų patalpas“, - sakė meras. Savivaldybė abiejų gydyklų atnaujinimui buvo parengusi paraiškas Europos Sąjungos fondams, bet gauti finansavimą sanatorijų renovacijai nepavyko. „Bandysime pritraukti lėšų ir vėl, taip pat planuojame teikti paraiškas slidinėjimo trasų plėtrai – čia reikia daugiau slidininkų pakėlimo įrengimų, vasarą šią vietą būtų galima pritaikyti riedutininkams“, - kalbėjo A.S.Zenkevičius.
Jis tikisi, kad bus įgyvendinti ir Vyriausybės planai ties Birštonu pastatyti tiltą į Pociūnus. „Į ten esantį aerodromą būtų galima nuvykti daug greičiau, nes tada mus skirtų 4 km atstumas, o dabar reikia daryti 18 km lankstą per Prienus“, - kalbėjo meras.
Birštonas kurortu paskelbtas 1846 metais, kai čia buvo išgydyta pirmoji ligonė, kuriai nepadėjo kiti mineraliniai vandenys. Mieste ir jo apylinkėse yra 25 šaltiniai, daug gręžinių. Savivaldybės duomenimis, po miestu yra didžiuliai mineralinio vandens telkiniai. Šiuo metu jų panaudojama tik 5 proc.