- Tiki, kad visa tai vyksta su tavimi?
- Tiesą sakant, vis dar netikiu. Nors grįžusi į Lietuvą turėjau laiko pailsėti nuo intensyvaus Ibisos ritmo ir susigyventi su šia mintimi, kalbant apie pergalę man vis dar reikia įgnybti. Šiai dienai jau turiu pasirašiusi ir penkerių metų sutartį su konkurso vyriausiuoju mentoriumi, kuris padės susikurti stabilią ateitį ir įsitvirtinti ten, kur svajojau pakliūti ne vienerius metus. Ši žinia maloniai, tačiau taip pat išbalansuoja.
- Ar pameni kokių nuotaikų lydima traukei link Ibisos?
- Nežmoniškai jaudinausi dėl skrydžio. Bijojau kažko nespėti, nesužiūrėti, nes keliavau viena, o skrydis buvo su keliais persėdimais. Galvoje ir taip sukosi tūkstančiai minčių, o čia dar lagaminai, bilietai, lėktuvai. Vis gi, teko suimti save į rankas, nes kelio atgal nebebuvo.
- Kokį įspūdį paliko pirmas susitikimas su 19 konkurso dalyvių atvykusių iš skirtingų pasaulio šalių?
- Atskridau beveik paskutinė, tad labai gerai pamenu tą momentą. Labai nustebino nepriekaištingos jų anglų kalbos žinios. Gal dėl to beveik 10 dienų buvau tarsi užsidariusi savyje. Buvo nejauku komunikuoti, nes nesinorėjo leptelti nesąmonės, nors nesu susipykusi su anglų kalba. Maloniai nustebino ir dalyvių draugiškumas, nes aš vykau nusiteikusi kovai. Skridau mokytis, dirbti, semtis kuo daugiau patirties, o ne ieškoti draugysčių, tačiau atvykusi pamačiau, kad nėra jokio karo lauko.
- Ar žinojai prieš skrydį, kas tavęs laukia Ibisoje?
- Nebuvo net minimalaus plano. Skridau į niekur. Aš, kaip ir kiti 20 konkurso dalyvių, buvau informuota, kad reikia pasiimti kompiuterį, ausines, parsisiųsti tam tikras programas ir tiek. Visa kita buvo klaustukas. Domėjausi pernai metais vykusio konkurso eiga, buvusiomis užduotimis, bandžiau joms ruoštis, bet strategija nesuveikė, nes pernai metų konkurso istorija nepasikartojo. Pamenu, pernai buvo užduotis, kai organizatoriai naktį žadino dalyvius ir per 5 min. jiems liepė susiruošti grojimui klube. Net tam rengiausi, nes likus trims dienoms iki stovyklos pabaigos netgi, ėjau miegoti pasidažiusi, kad jei netyčia mane užkluptų galėčiau nesivervindama lėkti tiesiai į klubą. Deja, mano budrumo neprireikė.
- Kaip atrodė jūsų dienotvarkė?
- Niekad neturėjome konkrečios dienotvarkės. Paskaitų laiką, numatytas užduotis ar vakaro planus sužinodavome maždaug likus trims valandoms iki jų. Man tai kėlė išties didelį stresą, nes nemėgstu būti užklupta nepasiruošusi. Nepaisant to, Ibisoje tai tapo norma.
- Kokia buvo pirmoji užduotis?
- Pirmą dieną vykome į pačią geriausią Ibisos įrašų studiją, kurioje gavome keletą įvadinių pamokų bei galimybę viską apžiūrėti. Pabaigoje mums buvo pranešta, kad kiekvienas galime išsirinkti po vinilą, kuris mums atiteks dovanų.
Išsirinkau "The Chemical Brothers", kuris buvo vienas aštriausių. Kiekvienas gavome po du vienodus vinilus ir tai man sukėlė įtarimą. Pamenu, dalyviams pasakiau, kad ar tik tai nebus susiję su pirmąja užduotimi. Visi pradėjo raminti, kad tai tiesiog dovana, todėl neverta sukti sau galvos. Grįžę į stovyklą sužinojome, kad būsim suskirstyti poromis ir turėsime groti būtent tais vinilais, kuriuos išsirinkome. Man tai buvo šokas, nes niekad nesu grojusi vinilais, tad konkursą pradėti nuo tokio iššūkio buvo labai rimta. Patekau į porą su lenkų atstovu, kuris turėjo nemažai patirties ir su kuriuo itin gerai sutapo energetika. Mes ne tik puikiai sugrojome, bet ir tapome geriausiais! Pamaniau, kad jei pirma užduotis tokia sudėtinga, kas laukia toliau?
- Iššūkiai didėjo?
- Tikrai taip. Mums teko ne tik varžytis grojant, bet ir kurti savo remiksus, kurie daugumai mūsų taip pat buvo pirmas kartas. Aš viena jauniausių konkurso dalyvių, tad natūralu, kad turėjau mažiau patirties ir psichologinio atsparumo. Kartais atrodydavo, kad susikrausiu daiktus ir skrisiu bent porai dienų į Lietuvą, bet sukąsdavau dantis ir susivaldydavau. Kai likome tik trise teko dar kartą perlipti per save, nes ne kas dieną groji garsiausių pasaulio didžėjų vakarėliuose. Jaudulys buvo nežmoniškas, nors džiaugsmas – kur kas didesnis. Kas savaitę tekdavo gyvai groti „Ibiza Sonica Radio“ eteryje, dalinti interviu, tad veikti tikrai buvo ką.
- Ko mokėtės stovykloje?
- Kasdien vykdavo įvairios paskaitos, kurių metu buvome mokomi ne tik kaip pasirinkti didžėjaus darbui tinkamiausias priemones, bet ir kaip komunikuoti socialiniuose tinkluose ar susikurti efektingiausią stilių. Paskaitos buvo išties labai vertingos ir įsimintinos ne tik dėl turinio, bet ir jų mokytojų. Pavyzdžiui, stiliaus klausimais mus konsultavo profesionalas dirbantis su Beyonce, Lady Gaga ir kitomis pasaulio garsenybėmis.
- Kokią pamoką ar susitikimą prisimeni ryškiausiai?
- Tą dieną pamenu kaip šiandien! Visi susėdome savo pamokų kiemelyje, viskas lyg ir kaip įprastai, bet filmavimo komanda ir mentoriai buvo tarsi labiau pasitempę, pasipuošę. Kai išgirdau žingsnius užnugaryje aš vos nenukritau. Pamačiau Carl Cox, kurį visi pasitikom audringais plojimais. Tiesą sakant, iš laimės net ašarą nubraukiau. Semtis patirties iš šių laikų legendos, kalbėtis su juo akis į akį man buvo jau laimėjimas. Tai buvo pirmas, bet ne paskutinis mūsų susitikimas, kuris virto į gražią bičiulystę. Esu labai dėl to laiminga!
- Kaip keitėsi jūsų gyvenimo ritmas konkurse likus tik trise?
- Prasidėjo nebe paskaitų, o praktikos laikas. Viena iš paskutiniųjų užduočių buvo darbo pokalbis su trijų Ibisos klubų atstovais. Išklausę mūsų miksus jie turėjo pasirinkti labiausiai patikusį rezidentą. Man pasisekė su visais trimis! Konkurso organizatoriai mus aprūpino naujais apartamentais vasarai bei automobiliu, kuriuo galėjome aplankyti gražiausias apylinkes. Turėjome privilegiją kasdien eiti į pasirinktus klubus nemokamai, kur galėjome ne tik linksmintis, bet ir pabendrauti su savininkais, prodiuseriais ar žymiausiais pasaulio didžėjais. Kontaktų knygelė ir bičiulių sąrašas gerokai papilnėjo! Niekada negalvojau, kad nusišypsos laimė susibičiuliauti su Carl Cox, restorane vakarieniauti su John Digweed ar linksmintis kartu su Pete Tong, Richie Hawtin, Dubfire, Monika Kruse ir daugeliu kitų klubinės kultūros grandų!
- Kaip, pamačiusi Ibisos klubinės kultūros užkulisius, dabar žiūri į Lietuvos klubus?
- Turbūt nepasakysiu nieko naujo, bet Lietuvoje klubinė industrija nėra taip stipriai pažengusi, kaip Ibisoje. Prieš išvykdama maniau, kad jau esu mačiusi daug gerų vakarėlių, minias žmonių, bet supratau, kad klydau. Tik dabar žinau kaip atrodo tikrai geras ir didelis vakarėlis. Žmonės atsipalaidavę, išsinuoginę, bet ne dėl to, kad nori pritraukti dėmesį, tiesiog Ibisoje labai karšta, o minia susirenka ne savęs parodyti, o gerai pajudėti. Renginių organizatorių požiūris į jų vakarėlyje grosiantį didžėjų taip pat ryškiai skiriasi. Lietuvoje atvykusi į klubą pati susidėliodavau savo daiktus, pasiruošdavau grojimui, kartais turėdavau prisistatyti kas aš ir ko atvykau. Ibisoje mane visada pasitikdavo, atidarydavo duris, palydėdavo ir man stebint paruošdavo grotuvus grojimui. Prieš pasirodymą visada drauge vakarieniaudavome, pasišnekučiuodavome. Apie aptarnavimą grojimo metu net nekalbu, nes būdavo viskuo pasirūpinta iki smulkmenų.
- Ar būdama stovykloje bandei įsivaizduoti kas bus jei laimėsi?
- Artėjant deadline‘ui pradėjau vis daugiau apie tai galvoti. Lyginau save su kitais dviem finalistais ir mane vis dažniau apimdavo nuojauta, kad visko gali būti. Ta nuojauta kaskart stiprėdavo po pokalbių su mentoriumi, kurie vykdavo kiekvieną savaitę su kiekvienu iš finalistų atskirai. Mūsų klausinėdavo kaip įsivaizduojame savo ateitį, su kuo norėtume dirbti, kur groti ir panašiai. Laimėtojas įsipareigoja metus dirbti su „Burn“ ir „Coca-cola“ kompanijomis, tapti jų veidu, tad kiekvienas mūsų atsakymas buvo tarsi savotiškas testas ir bonusas arba minusas artėjant link konkurso finišo.
- Ar pasikeitei po Ibisos?
- Tapau savarankiškesnė, ėmiau dar daugiau dirbti, nes salą užlingavęs „mañana“ ritmas ne man.
- Kokie artimiausi tavo planai?
- Ne už ilgo į Lietuvą atvyks pagrindinis konkurso mentorius, su juo ir aptarsime mano ateities planus. Paaiškės konkrečios datos, šalys bei klubai, į kuriuos vyksiu groti. Panašu, kad kaip tik tada bus dar viena nauja pradžia ir labai didelis žingsnis į priekį.
Samanta lapkričio 27 d. pasirodys Kauno klube „Gargaras“. Čia ji į sceną lips su M.A.N.D.Y. iš Berlyno bei garsiu paryžiečiu Olivier Giacomotto.