Bilietais į koncertą bus prekiaujama nuo rugpjūčio 15 d. Koncerte – pačios linksmiausios ir visų mylimiausios dainos bei staigmenos, kurių dainininkas kol kas neatskleidžia.
Išspausti iš publikos plačiausias šypsenas ir šokius iki paskutinio prakaito lašo – tai būdinga kiekvienam Marijono pasirodymui. „Granatos Live“ irgi nebuvo išimtis. Vienuoliktą vakaro pasirodęs didžiojoje festivalio scenoje drauge su savo muzikantų grupe jis dar kartą įrodė, kad populiarumu su juo Lietuvoje varžytis yra labai nepaprasta.
Festivalio didysis laukas, talpinantis apie dešimt tūkstančių žmonių, prieš dainininko koncertą virto iškeltų rankų jūra. „Mariau, Mariau“, – publika skandavo jam dar nepasirodžius.
„Dainuoju aš šūdinai, bet tūsinuosi kaip žvėris“, – išbėgęs į sceną, kaip visada ekscentriškai, pareiškė Marijonas ir pradėjo daugiau nei valandos trukmės programą savo mėgstamiausiu koncertiniu starteriu – daina „Nr.1“.
„Šiandien pirmas festivalio vakaras, žinau, šmikiai, kad turit per daug jėgų“, – tarė dainininkas ir atrodė, kad jis pasiryžęs tų publikos jėgų gerokai apmažinti. „Atidaryk duris“, „Mano žemė“, „Pakeliui namo“, „Nebetyli sirgaliai“ – atsikvėpti nebuvo kada. Minia kaip reta šiltą ir festivaliui tinkamą vasaros vakarą šėlo negailėdama savęs.
Kai visi jau plūdo prakaitu, atėjo metas šiek tiek nurimti. „Drąsių nieks nežudo“ ir „Balintos sienos“ buvo ta romantiška ramybės atkarpa.
Tačiau Marijonas ne iš tų, kuris koncertuose leidžia ilgai svajoti. „Ar mylit ją jūs“ ir „Ar mylėsi tu mane“ vėl pakėlė rankų mišką.
„Shipping to Boston“, „Pasveikinkit vieni kitus“, „Dabar geriausi vakarai“... ir koncerto laikas pasibaigė greičiau nei daugelis norėjo. Žinoma, dar buvo „Trys milijonai“, nes be jų publika Marijono tikrai nebūtų paleidusi.