Vilniuje grupė pristatys balandį išleistą aštuntąjį studijinį albumą „Shadowmaker“. Jame „Apocalyptica“ yra kitokia, nei esame įpratę girdėti: kai kurios dainos skamba kaip lengvas, per radiją girdimas rokas, o visuose albumo kūriniuose dainuoja tas pats vokalistas, sodraus balso amerikietis Franky Perezas. Anksčiau grupės nariai vokalo partijas patikėdavo vis kitiems kviestiniams dainininkams.
Tokį ilgą kelią ši grupė nuėjo nuo prieš beveik 20 metų išleisto „Metallica“ koverių albumo, įgroto tiesiog keturiomis violončelėmis. Vieną kitą jų „Apocalyptica“ vis dar atlieka koncertuose.
Šią vasarą „Apocalyptica“ Lietuvoje koncertuos liepos 9-ąją, Valdovų rūmų kieme. Belaukiant šio pasirodymo paskambinome grupės senbuviui Eicca Toppinenui – profesionaliam violončelininkui, kuriam turime būti dėkingi, kad 1993-iaisiais, tuo metu 18-metis vaikinas Helsinkyje įkūrė šią, sėkmingiausiu Suomijos muzikos eksportu tapusią grupę. Šiuo metu jis su „Apocalyptica“ nariais yra Amerikoje – užbaiginėja turą ir ruošiasi koncertams Europoje.
- Kaip einasi koncertai Amerikoje?
- Puikiai! Šiąnakt laukia paskutinis šio turo pasirodymas Šiaurės Amerikoje – jis bus jau 40-asis! Reikėjo sugroti labai daug koncertų, bet mes tuo mėgavomės. Buvo gera groti naujas dainas su Franku – gyvai jos skamba labai gerai, publika jas priėmė šiltai. Bet dabar jau laukiame, kai galėsime grįžti į Europą.
- Kaip amerikiečiai reaguoja į suomių grupę grojančią violončelėmis? Ne kasdieną gali ką nors tokio pamatyti.
- Šiaurės Amerikoje koncertuojame dar nuo 2005-ųjų, tad kai kurie žmonės mus jau žino. Bet vis dar sulaukiame daugybės naujų klausytojų. Ypač kai šio turo pradžioje koncertavome su „Sixx:A.M.“ – grupės „Mötley Crüe“ bosisto Nikki Sixx suburta grupe. Mes buvome publiką apšildanti grupė. 90 proc. žmonių salėje niekada nebuvo mūsų matę anksčiau. Iš pradžių jiems būdavo keista – kas vyksta scenoje, kas čia, po velnių, per muzika? Bet klausytojai greitai įsijausdavo, reakcijos buvo stiprios ir pozityvios.
- Jau daugiau nei dešimtmetį kas keli metai galime džiaugtis jūsų sugrįžimu į Lietuvą su naujomis dainomis. Turbūt jokia kita tokio masto grupė neaplanko Lietuvos klausytojų taip dažnai. Ar turite paaiškinimą tokiam artimam „Apocalyptica“ ryšiui su Lietuva?
- Kiekviename koncerte Lietuvoje jaučiame stiprų ryšį su publika. Taip pat mums pasiseka groti ypatingose vietose – pavyzdžiui, vieną kartą grojome pilies kieme (turima omenyje Trakų pilis – DELFI). Bet pagrindinė priežastis yra Lietuvoje esantys „Apocalyptica“ gerbėjai. Mes mylime juos, vertiname jų atsidavimą ir norime juos vėl aplankyti. Tai, kad Lietuvoje turime tokį stiprų klausytojų palaikymą mums reiškia labai daug.
- Ką prisimenate iš koncertų Lietuvoje?
- Turbūt stipriausias prisiminimas yra iš paties pirmojo pasirodymo, tada grojome su grupe „Motörhead“ Sporto rūmuose. Buvo pirmasis mūsų kartas Lietuvoje. Nežinojome, ko tikėtis, bet žmonės ėjo iš proto. Publika buvo laukinė gerąja prasme. Lig šiol tai pamenu. Žinoma, geri prisiminimai ateina pagalvojus apie bet kurį koncertą Lietuvoje, bet tas buvo pats įsimintiniausias – nes pirmasis.
- Šįkart koncertas bus neįprastas, nes pirmą kartą grosite Valdovų rūmuose – tai dar 15-ajame amžiuje pastatyti rūmai esantys Vilniaus centre. Jie neseniai buvo atstatyti. Dabar rūmų kieme rengiami koncertai. Kiek jums svarbu vieta, kurioje koncertuojate?
- Mums patinka groti visur, bet tokios netikėtos vietos muziką atskleidžia kitaip. Mūsų muzika yra dramatiška, tad šis senovės jausmas, apie kurį pasakojate, gerai dera prie mūsų kuriamos muzikos. Tai tarsi papildomas prieskonis pasirodymui. Nekantrauju pamatyti tą vietą. Skamba daug žadančiai.
- „Apocalyptica“ dabar nėra ta pati grupė, kurią klausytojai pažino anksčiau – prie jūsų prisijungė vokalistas Franky Perezas. Anksčiau grodavote visai be vokalo arba kviesdavote kitus dainininkus prisijungti. Dabar turite nuolatinį vokalistą. Kodėl nusprendėte, kad to reikia?
- Kai baigėme 2,5 metų trukusį turą, kuriame pristatėme albumą „7th Symphony“ (išleistą 2010 m. - DELFI), padarėme metų pertrauką. Po jos vėl susitikome ir pradėjome rašyti naujas dainas. Supratome, kad šioms dainoms reikia vokalisto. Nebenorėjome tęsti senosios koncepcijos, kai kviečiame dainuoti vis kitus vokalistus. Šis būdas mums leido patirti daugybę puikių emocijų, pažinti naujus žmones, bet viso to minusas – kad atsiranda daug faktorių, kuriuos mums patiems sunku suvaldyti. Sunku sudaryti tvarkaraštį, kada įrašinėjame ir t.t.
Norėjome perimti kontrolę į savo rankas ir būti nepriklausomi. Supratome, kad jei einame šiuo keliu, mums reikia surasti vieną dainininką, kuris su mumis būtų nuolat. Taip pat norėjome, kad koncertuose žmonės išgirstų tokias dainų versijas, kokias girdi ir albume – o tai ne visada pavykdavo, nes negalėdavome į turą pasiimti visų mums padėjusių vokalistų.
Tad tiesiog paskelbėme, kad ieškome vokalisto – gavome apie 30 rekomendacijų. Iš jų labiausiai tiko penki. Padarėme nedidelę atranką – Franky neabejotinai buvo geriausias. Tiesą sakant, galvojome, kad, kadangi yra toks talentingas, jis bus tiesiog per daug užsiėmęs, kad prie mūsų prisijungtų. Bet jis buvo be galo laimingas, gavęs pasiūlymą ir su juo sutiko.
Sprendimas tikrai pasiteisino: koncertuose jaučiame, kad „Apocalyptica“ instrumentų pasaulis ir vokalo pasaulis susijungia daug geriau nei anksčiau.
- „Apocalyptica“ įkūrėte dar būdamas 18-os. Grupei jau per 20 metų, esate surengę šimtus koncertų. Daugelis grupių tiek ilgai neišbūna kartu. Kokia jūsų ilgaamžiškumo priežastis?
- Manau ta, kad visada metame sau muzikinius iššūkius. Norime sukurti kažką geresnio, nei sukūrėme anksčiau. Tai yra benzinas grupės varikliui. Nuolat matome, ką galėtume padaryti kitaip, įdomiau, geriau. Tai mus veda į priekį – nuolatinis noras tobulėti. Taip pat mes gerai sutariame tarpusavyje, o žmonės, kurie dirba su mumis ir pasirūpina garsu, šviesomis, visa scenos magija yra puikūs. Vis dėlto, svarbiausia turėti aistrą kurti muziką. Jei ji dingsta – tada geriau sustoti. Bet kol kas nėra priežasčių manyti, kad tai įvyks.
- Kokį patarimą duotumėte jauniems muzikantams Lietuvoje, Suomijoje, kitose šalyse, kurie mokosi groti, buriasi į grupes? Ką svarbiausia jie turėtų žinoti?
- Daug dirbkite. Ir bandykite sukurti gerą muziką – tai svarbiausia. Taip pat – bandykite rasti savo išskirtinį stilių, nebūkite tais, kurie kopijuoja kitus. Ir netikėkite, ką jums sako televizija: realybės šou ar TV dainavimo konkursai jums nesukurs karjeros. Negali tapti ilgalaike žvaigžde per vieną dieną. Viskas yra priešingai: kuo ilgiau iki savo tikslo eisite – tuo ilgiau jį pasiekę ten pasiliksite.