Įspūdingo renginio premjera penktadienio vakarą vyko uostamiestyje, sausakimšoje „Švyturio“ arenoje. Joje laisvų vietų nebuvo – visi bilietai buvo parduoti.
Miuziklas, kurio sąmata viršija milijoną litų, žiūrovus jaudino ir masinėmis šokių scenomis, ir individualiais solistų pasirodymais, prasmingomis arijomis.
Režisierė Anželika Cholina dar prieš premjerą tikino: „Žiūrovai turi tikėti, kad pamatys stebuklą, nes taip ir bus“.
Ir ji nemelavo: nuo pat pirmos minutės, kai į sceną įžengė blizgančiais šarvais pasipuošę kariai, iki finalo, kai jaunąją Barborą pasiglemžė mirtis – tai buvo tikras scenos stebuklas.
Užburianti Kipro Mašanausko muzika, lydima įstabaus vaizdo, žiūrovų širdyse neabejotinai sukėlė jausmų audrą. Ne viena moteris jau po pirmojo veiksmo šluostėsi ašaras.
„Svajonių komanda“ vadinti spektaklio kūrėjai gali drąsiai jaustis premjeros vakarą laimėję auksą.
Manto Jankavičiaus sukurtas Žygimantas Augustas iš mažo berniuko virto lengvabūdžiu lėbaujančiu karaliumi, vėliau – aistringai įsimylėjusiu vyru, dar vėliau – valdovu, kurį subrandino ir sutvirtino meilė, o galiausiai – žmogumi, skaudžiai išgyvenančiu dievintos žmonos netektį.
Karinos Krysko įkūnyta Barbora Radvilaitė – traputė ir grakšti. Lengva kaip plunksnelė, į visas puses plėšoma brolių Radvilos Juodojo ir Rudojo, kurių personažus kūrė Jeronimas Milius ir Tadas Juodsnukis.
Nepaisant brolių įtakos, Barbora parodė joje slypėjusią stiprybę, kuri lemiamą akimirką išsiveržė į laisvę.
Miuzikle režisierė pagal naujausias pasaulines tendencijas itin sėkmingai sujungė popmuziką ir operą. Žygimantas ir Barbora – populiariosios muzikos atlikėjai, o vyresnieji – karalienė Bona Sforca (Sigutė Stonytė) ir Žygimantas Senasis (Tadas Girininkas) – operos atstovai.
Žiūrovus užbūrė ne tik masinių scenų šokiai, bet ir solistų arijos. Pasak libreto autoriaus Romo Lileikio, kiekvienas artistų ištartas žodis turi arba simbolinę, arba tiesioginę – istorinę reikšmę.
Miuziklas „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“, anot kūrėjų, yra ir techniškai labai sudėtingas kūrinys – sujungti muziką, vokalus, šokį, vaizdą scenoje ir ekranuose, kostiumus, garso efektus ir šviesas prireikė pusmečio.
Tiek Žygimantas su Barbora, tiek šokėjai per spektaklį pakeitė po penkis drabužių komplektus. Ne tik persivilko, bet ir pakeitė aksesuarus, batus. Kartais tam buvo skirta vos kelios minutės.
Juozo Statkevičiaus sukurti 210 kostiumų traukė akį savo forma ir konstrukciniais sprendimais. Jie pasiūti iš specialios medžiagos, kuri yra pralaidi orui, nesiglamžo, sunkiai tepasi, yra patvari ir puikiai atrodo.
J. Statkevičius dar prieš premjerą pažadėjo, kad Barbora atrodys dieviškai. Jis savo žodžio laikėsi: karūnavimo scenoje nuo jos nebuvo neįmanoma atitraukti akių.
Marijaus Jacovskio sukurta scenos konstrukcija yra simbolis. Tai dvi pusės – Krokuva ir Vilnius – sujungtos tiltu. Taip, kaip XVI amžiuje, Žygimanto Augusto valdymo laikais, buvo sujungta Lietuva ir Lenkija.
Milžiškas sietynas – simbolinė karūna, ji tarsi prislegia jauną ir silpnos sveikatos Barborą, kurios gyvybė jau plevena kaip žvakės liepsna. Nors istorikai įrodė, kad Žygimanto Augusto motina nenuodijo Barboros ir niekaip neprisidėjo prie jos ankstyvos mirties, režisierė pasistengė, kad žiūrovas pajustų moralinį gniuždymą ir tulžį, kuri lyg nuodai liejosi iš valdingos Bonos Sforcos.
Visos šios detalės, jų visuma, artistų atsidavimas lėmė, jog žiūrovai premjerai neliko abejingi. Jie kiekvieną spektaklio akimirką gaudė užgniaužę kvapą.
Miuziklas „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ Vilniuje, „Siemens“ arenoje, bus rodomas gruodžio 19 dieną, o gruodžio 27 d. - Kaune, „Žalgirio“ arenoje.