„Kiekviena moteris pirmiausiai yra kūrėja. Tik vienos turi drąsos ir noro ką nors pasakyti, o kitos tyliai tai išreiškia sudėdamos visą meilę į vieną rankdarbį. Realizuoti save galima įvairiausiais būdais: kas eina fotografuoti, kas lipdo, kas keliauja. Man artimiausia – muzika, lydinti nuo vaikystės“, – sako G. Genutaitytė.
Paklausta, apie ką jos pirmoji daina, atlikėja atsakė, kad „Lullaby“ – tarsi savotiškas raminimas, paglostymas, kurio pasiilgsta ir vaikas, ir suaugęs žmogus. „Net tvirčiausias karo vadas kartais nori būti patikintas, kad viskas bus gerai, upė ir toliau tekės, po žiemos ateis pavasaris. Aš tikiuosi, kad ši daina jos klausantiems padės įsiklausyti į save, įkvėpti oro ir pasikrauti stiprybės“, – kalbėjo moteris.
Tačiau ne visos Giedrės dainos tokios. Ji užsiminė, kad „Lullaby“ – pirmoji daina iš būsimo albumo, kurį šiuo metu įrašinėja ir planuoja išleisti dar šiemet. Jai talkina talentinga muzikantų komanda: Vytis Smolskas (klavišiniai ir aranžuotės), Darius Rudis (mušamieji) ir Eugenijus Kanevičius (kontrabosas). Savo vokalo paslaptimis su Giedre pasidalino ir naujosios kartos džiazo bei alternatyvių žanrų daininkė Vytautė Pupšytė.
Savo muzikinę karjerą pradedanti atlikėja sutiko daugiau papasakoti apie save.
- Giedre, iš kur tas didžiulis noras dainuoti?
- Dainuoju nuo darželio laikų, muzika mane lydi kiekviename žingsnyje: dainuoju norėdama pasikrauti energijos, įgauti pasitikėjimo, nuraminti ar paguosti. Kaip kiti eina žiūrėti televizoriaus, taip aš atgaunu pusiausvyrą dainuodama. Man dainavimas yra didžiulė jėga.
- Pati rašai dainas ir muziką. Kaip vyksta šis kūrybinis procesas?
- Iš tiesų, gana atsitiktinai. Aš turiu krūvą lapelių – juose žymiu patikusias frazes ir mintis. Būna net stovėdama virtuvėje pagalvoju: „I still love you“. Ir pasižymiu. Tada įbėga sūnus ir sako: „Mama, kodėl nesisveikini“ ir taip atsiranda naujos dainos pradžia.
- Esi minėjusi, kad niekada nesvajojai dainuoti scenoje. Kas pasikeitė?
Esu labai savikritiška, anksčiau dainuodavau tik sau arba artimiausiems draugams. Tačiau sulaukusi jų padrąsinimų ir raginimo leisti muzikai pasiekti daugiau žmonių širdžių tariau sau – kodėl gi ne? Jaučiuosi pakankamai subrendusi scenai: noriu dainuoti ir dalintis tuo, ką jaučiu giliausioj sielos kertelėj.
- Apie ką tavo dainos?
Labai apibendrintai – apie moters gyvenimą, apie tai, kaip ji atranda save. Ko gero, daugelis yra girdėję legendą, kad kiekviename mūsų auga du vilkai – geras ir blogas, o dominuos tas, kurį maitinsi. Mano dainos apie tuos du vilkus. Ir apie mergaitę, kuri gyvena kiekvienoje moteryje. Vienos jai leidžia užaugti ir pražysti, o kitos lieka varžomos baimių ir dvejonių. Man užauginti savo „mažą mergaitę“ padėjo pasakos, senos kaip pasaulis. Vartydama jas, ėmiau vertinti ir savo gyvenimą: neapleido jausmas, kad maniškis – tarsi aidas tų anksčiau ir dabar gyvenančių moterų. Jos buvo viliojamos ir apgaunamos, ieškančios ir nerandančios. Daugeliui moterų ir pasakose, ir gyvenime tenka nueiti ilgą kelią, kol atranda tai, kas svarbiausia – pačios save.