Konferencijos diskusijos šiemet aprėpė visą spektrą aktualių muzikos industrijos temų, pradedant atlikėjo karjeros strategija, tinkamos komandos subūrimu, savireklamos užsienio muzikos rinkoje galimybėmis iki NFT perspektyvų, dirbtinio intelekto įveiklinimo ar muzikos kūrimo smegenų bangomis, rašoma pranešime spaudai.
Konferenciją užbaigusi Aistė Noreikaitė fiziškai pademonstravo, kaip prie galvos prijungtas smegenų bangas fiksuojantis prietaisas per minutę gali nuskaityti žmogaus emocinį skambesį. Ši informacija persiunčiama į skaitmeninę muzikos programą. Vėliau įvyksta garso programavimas, pritaikant norimus semplus ir finale minčių šokiai virsta autentiškais muzikos takeliais.
„Tai refleksija į tai, ką manai ir gali įrašyti. Kai žiūrėjau į auditoriją – nervinausi, garsas buvo aštresnis. Kai užsimerkiau – nusiraminau. Paskui žvelgiau pro langą, stebėjau paukštį, architektūrą – iššaukiau kitas bangas. Visos jos turi savo emocinę spalvą: delta – gilus miegas, teta – visiška relaksacija, alfa – meditacija, beta – įsitraukimas į pokalbį, gama – kūrybingumas, dėmesio sutelkimas, – pasakojo A. Noreikaitė. – Man patinka eksperimentinė folk indie muzika. Noriu kurti ją tokiu būdu – įtraukiant smegenų bangų garsus, nes linkiu žmonėms pajusti naujų potyrių.“
Anglijoje studijavusi lietuvė priminė, kad šių dienų muzikos pasaulyje itin skatinamas kūrybiškumas. Apie tai kalbėjo ir industrijos profesionaliai, kelias dienas praleidę Vilniuje ir Kaune bei susipažinę su naujais scenos vardais iš Lietuvos ir užsienio.
„Jaunimas yra ateitis, todėl Talinas mielai suteikia sceną naujokams“, – sakė Romanas Demčenko, kurio vardas daug metų siejamas su didžiuoju estų showcase festivaliu „Tallinn Music Week“ ir kultine Talino koncertų vieta „Sveta Baar“.
Pasak jo, visos grupės gali siųsti užklausas ar teikti paraiškas Talino festivaliui, stengiamasi atsakyti į kiekvieną laišką. O kaip pelnyti kvietimą groti?
„Jei kažkas pasiūlo grupę, pirma – aš klausysiu, antra – aš žiūrėsiu. Tai reiškia, kad tikrai pasidomėsiu grupės socialiniais tinklais, kokią turinio kokybę jie transliuoja savo „Instagram“ ar „Facebook“ profiliuose“, – sakė Romanas.
Pernai Talino muzikos savaitėje grojo net 12 grupių ir atlikėjų iš Lietuvos, tai sudarė 10 procentų bendros programos.
„Viena priežasčių – Covid virusas – negalėjome pasikviesti muzikantų iš tolesnių šalių, tačiau tai ne esminė priežastis: lietuviai tiesiog yra geri, blogų mes neužsakome. Jau turėjome ir dar kviesime lietuvių grupę „Plié“, taip pat pas mus koncertavo „Akli“, „Flash Voyage“, „Sraigės efektas“ ir kiti. Labai norėtume dar kartą „Sveta Baar“ pamatyti grupę „Solo Ansamblis“, – kalbėjo R. Demčenko.
Andraž Kajzer iš slovėnų festivalio „MENT Ljubljana“ kalbėjo apie 2023 m. planuojamą „Baltic focus”, kurio metu minėtame festivalyje galimybę pasirodyti turės daugiau mūsų šalies muzikantų, nei įprastai. Teikti paraiškas dėl dalyvavimo „MENT Ljubljana” galima čia iki spalio 1 d.
„Aš taip pat suinteresuotas, kad Europa pažintų slovėnų muzikantus, tačiau juos rekomenduodamas kolegoms iš kitų festivalių, turiu būti tikras tuo, ką siūlau. Kartais matau, kad grupei dar anksti groti tokiame dideliame showcase festivalyje, kaip Nyderlandų „ESNS“ – ten galima važiuoti, kai jau turi tarptautinių pasirodymų patirties. Jūs taip pat turite eksportuoti tokius muzikantus, kurie jau pasiruošę prisistatyti užsienio rinkoje. Gali būti, kad grupė teiks paraišką keliems festivaliams, ir visi juos pasitvirtins – mes, sudarydami programas, tarpusavyje nesitariame. Tačiau bus tiesiog apmaudu, jei dalyvavimą patvirtins, o gyvo pasirodymo kokybė nedžiugins. Bet su Lietuva mus siejanti praktika dar nė karto nenuvylė, kaip tik – labai sekėsi. Lietuvių pasirodymų kokybė itin aukšta. Mus nudžiugino Monikaze, „Solo Ansamblis“, „shishi“, „Sheep Got Waxed“. Jūs turite tiek gerų atlikėjų, kad galite rengti festivalį vien iš lietuviškų grupių“, – kalbėjo A. Kajzer.
Mark Bona iš grandiozinio vengrų festivalio „Sziget“ taip pat pabrėžė, kad vertina lietuvių profesionalumą, plodamas jiems už sugebėjimą per 15 minučių meistriškai pasiruošti pasirodymui: „Tai yra profesionalu, kaip ir publikos įtraukimas: kadangi muzikos pasirinkimas yra didžiulis, gali būti, kad tik pusantros dainos klausysiuosi, tad per tą laiką jie turi palikti įspūdį, kad užsakyčiau ir antrą kartą.“
Anot festivalio organizatoriaus, nėra skirtumo, kokia kalba skamba kūriniai. „Gali būti įdomu, jei dainuoji savita kalba. Man rūpi, kad tinkamai vyktų komunikacija, grupės pateiktų kokybiškus garso ir vaizdo įrašus, ir kad jie nesiskirtų nuo gyvo atlikimo kokybės. Tiesiog nėra laiko įrodinėti, kad įrašas blogas, o gyvai jie labai geri“, – sakė M. Bona.
Įdomių naujienų svečiai išgirdo „What‘s Next in Music?“ koncertinėse scenose, kurios du vakarus veikė šiemet itin didelio susidomėjimo sulaukusio Vilniaus festivalio „Loftas Fest“ erdvėse. Penktadienį čia minią žmonių pritraukė „Gamka“, taip pat lietuviams jau gerai žinoma grupė „Dlina Volny“, post punk raganius iš Ukrainos „Gentle Ropes“. Nuotaikingą pasirodymą surengė „Superkoloritas“, folklorinių prieskonių pateikė kanklėmis grojanti Jausmė ar senosiomis talharpomis laiką sustabdę, linksma choreografija ir smagiomis istorijomis džiuginę estai „Puuluup“ bei kiti.
Delegatai taip pat apsilankė Kaune, kurio Rotušės aikštės „Kaunas 2022 Vasaros scenoje“ koncertavo Lietuvoje atlikėjos karjerą vystanti prancūzė Clara Giambino, Vilniaus rokeriai „Local Blood“, Italijoje užaugę albanų imigrantai „Shkodra Elektronike“ ir tikra Estijos žvaigždė NOËP.
Užsieniečiai domėjosi ir kultūrinio gyvenimo hitais – Vilniuje smalsiai apėjo Lukiškių kalėjimą, taip pat aplankė „Kaunas 2022“ programos ypatingus taškus – Yoko Ono, Williamo Kentridge‘o, Mari Katayamos parodas.
Muzikos mainų festivalį „What‘s Next in Music?“ organizuojančios Lietuvos muzikos verslo asociacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projektą iš dalies finansuoja ir Vilniaus miesto savivaldybė.