Publiką galima pabandyti suprasti: naktį iš sekmadienio į pirmadienį Gdynėje, Lenkijoje įvykęs vienos populiariausių šių dienų popmuzikos atlikėjos Rihannos koncertas daugumai susirinkusiųjų nebuvo ilgai lauktas įvykis. Tai viso labo priedas prie beveik visą savaitę ten pat rengto didžiausio regione muzikos festivalio „Heineken Open'er“.
Pirkusieji keturių dienų festivalio bilietą į Rihannos koncertą pateko nemokamai.
Žmonių buvo be galo daug. Skelbiama, jog populiariausią šių metų „Open'er“ pasirodymą – grupės „Kings Of Leon“ – pamatė 60 tūkst. žiūrovų, tarp jų ir pati Rihanna su savo komanda, atvykę į Lenkiją jau šeštadienį. Kol kas oficialios statistikos nėra, tačiau matant, kokio gausumo būriais klausytojai rinkosi į koncerto teritoriją, nebūtų siurprizas, jei Rihanna Leono karalių skaičius perrašytų.
Jei muzika būtų vertinama vien matematiškai, Rihanna būtų sunkiai pavejama: šiuo metu dar tik 25-erių dainininkė jau yra laimėjusi šešis „Grammy“, pardavusi daugiau nei 100 milijonų įrašų kopijų (vienas geriausių visų laikų rezultatų) ir turinti 12 „numeris vienas“ singlų JAV.
Bet viskas yra daug sudėtingiau. Nepaisant fantastiško populiarumo, koncerte Gdynėje prireikė ištisos valandos ir hito „We Found Love“, kad ta tūkstantinė minia pagaliau pajudėtų. Ir tai buvo ne tik dėl pačios minios tingumo.
Rihanna – We Found Love (gerbėjo video):
Taip, bent jau vizualiai, koncertui buvo pasiruošta, kaip pridera tokio lygio šou: du ekranai su kiekvienai dainai vis kitokiomis vaizdo projekcijomis, didelė muzikantų, pritariančių vokalistų-šokėjų komanda, ugnys, lazeriai.
Pati vakaro kaltininkė su iš pirmo žvilgsnio visiškai paprastu šortų, marškinėlių ir sportinio švarko deriniu atrodė puikiai – hiphopiškas įvaizdis Rihannai tinka daug labiau, nei vis jai bandomi aprengti prabangūs dizainerių drabužiai.
Dainų grojaraštis irgi sudėliotas protingai. Apšilimui – kiek mažiau nugroti kūriniai „Phresh Out the Runway“ ir „Birthday Cake“ iš paskutiniųjų poros albumų, o vėliau – gausybė stiprių singlų tarp jų „Rude Boy“, „You Da One“, „Only Girl (In The World)“, „Don't Stop the Music“, „Umbrella“ ir kiti, kuriuos esate girdėję, net jei patys to ir nežinote.
Tačiau gerai parašytos dainos visų pirma yra nuopelnas tų, kurie jas rašo. Rihanna nėra iš tų atlikėjų, kuri pati užsiimtų savo dainų kūryba. O koncerte už muzikos ar teksto autorių nepasislėpsi – esi vienas prieš akimis tave valgančią minią.
Kai nori, Rihanna su šia užduotimi susitvarko, ką rodo puikūs jos pasirodymų įvertinimai JAV. Nebūdama nei virtuoziško balso dainininkė, nei stipri šokėja, ji yra giriama už charizmą ir atsidavimą savo muzikai.
Tačiau būtent šių komponentų Gdynėje ir pritrūko. Atlikdama dainas ji labiau jautėsi kaip karaoke dainininkė kažkieno kito, bet ne savo pačios vakarėlyje – vokalo semplų koncerte buvo naudota daugiau, nei publikai norėtųsi. Situaciją gelbėjo tik švariai sudainuotos baladės „What Now“ ir bisui palikta „Stay“.
Bendravimas su žiūrovais taip pat atrodė kaip per stiklą. Kad ir kaip Rihanna stengėsi pasakyti, kad ji fuc*ing myli šitą miestą, o publiką pavadino „epine“, tai neįtikino net naiviausių fanų, laukusių koncerto jau nuo ankstyvo ryto.
Nes publika puikiai suprato, kad mylėti Gdynės jai nėra už ką – tai viso labo nedidelis pramoninis miestas, kuriame be jūros ir „Open'er“ festivalio, nelabai yra ką veikti. Kai, nors ir itin kruopščiai užsimaskavusi, ji pabandė nueiti prie jūros, viskas baigėsi susidūrimu su paparacais ir greitu grįžimu atgal į viešbutį. Ten dainininkės draugė pasidalino klipu, kuriame Rihanna sako, kad jaučiasi čia įkalinta kaip gyvūnas. Kaip tokio miesto nemylėsi?
Na ir žinoma, publika tikrai nesijautė „epine“. Ji tokia buvo pora dienų anksčiau, kai toje pat scenoje grojo „Queens of the Stone Age“ ir „crowdsurfino“ net neįgaliojo vežimėlyje sėdintis fanas. Ji tokia buvo per „Blur“, šiems dainuojant „Parklife“. Bet ne per Rihanną.
Atlikėjos bandymas nusileisti nuo scenos, paspauti rankas pirmose eilėse esantiems fanams buvo gražus gestas, tačiau vėl gi – festivalio metu toje pat scenoje Nickas Cave'as visą dainą atliko tiesiog ant žmonių rankų, o „The National“ vokalistas Mattas Berningeras šoko į minią per apsaugines groteles, be jokių apsaugos darbuotojų greta, be savęs tausojimų.
Tai buvo tikras rokenrolas, varęs minią iš proto. Rihanna greta jų atrodė kaip surogatas, kurį įdomu pamatyti, bet ne kartu išgyventi.
Prieš atliekant finalinį koncerto kūrinį „Diamonds“ ji pažadėjo sugrįžti į Lenkiją. Žinant šios šalies rinkos dydį, labai realu, kad tai įvyks jau kito turo metu. Reikia tikėtis, kad tada dauguma į koncertą susirinkusios publikos bus tikri fanai, o ne prašalaičiai.
Šįkart buvome liudininkais koncerto, kuris įvyko iš reikalo: atlikėjai reikėjo sudainuoti ir pamiršti šį miestą, nes jau poryt laukia kitas – vien liepą Rihanna turi 16 pasirodymų Europoje. Publikai norėjosi pasinaudoti šansu nemokamai pamatyti tokio lygio pop kultūros žvaigždę, net jeigu jie jos ir negerbia, ką parodė tas gėdingas elgesys belaukiant koncerto.
Reikalas buvo sutvarkytas. Festivalininkai išsimiegojo, susipakavo palapines ir išvažiavo namo, aptardami šių metų „Open'er“.
„Blur“ buvo puikūs“, – dabar visą vasarą kartos vienas. „Nickas Cave'as irgi“, – pridės kitas. „O kaip Rihanna?“ „O buvo ir Rihanna?..“