Trečiadienį pirmą kartą prie vieno stalo Seime susirinkę kūrėjai, autorių teisių gynėjai ir politikai aptarė naujas ir kol kas drąsiausias priemones kovoje prieš piratavimą ir intelektinio turinio vagystes. Įgyvendinus pokyčius, nelegaliai autorių teisėmis saugomą turinį platinančių svetainių lauktų nauji veiklos ribojimai, rašoma pranešime spaudai.
Į pirmąjį rudens sesijos Kultūros komiteto posėdį susirinko kino festivalių rengėjai, autorių teises bei gretutines teises atstovaujančios asociacijos, telekomunikacijų bendrovės, televizijos kanalai, filmų platintojai ir kiti kūrybinių industrijų atstovai. Tai yra pirmas kartas, kai dėl kovos su nelegalaus turinio platinimu susivienijo tiek daug skirtingų sričių atstovų.
Toks sprendimas pasirinktas dėl šalyje lig šiol egzistuojančios tolerancijos nelegaliai autorių teisėmis saugomą turinį platinančioms svetainėms ir jų atstovų įžūliems veiksmams.
Pasak audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA vadovo Dariaus Vaitiekūno, esame tokioje situacijoje, kuomet Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, teismo sprendimu, blokuotos organizacijos akivaizdžiai veikia viešojoje erdvėje, o juos sustabdyti turime tiek ribotus išteklius, tiek procedūras.
„Neseniai buvo atskleista, kad liūdnai pagarsėjusi svetainė „Filmai.in“ galimai neteisėtai rinko vartotojų mokėjimo kortelių duomenis. Kitas tyrimas atskleidė, jog jie samdo šimtus vertėjų, už kurių paslaugas nėra mokami mokesčiai. Tai iliustruoja situacijos absurdiškumą, todėl norime keisti procedūras, kurios leistų imtis papildomų, dar griežtesnių priemonių tokių svetainių atžvilgiu “, – sako Darius Vaitiekūnas, asociacijos AVAKA direktorius.
Parlamento Kultūros komitete buvo aptarti turinio blokavimo sistemos trūkumai. Šiuo metu pastebėjus nelegaliai platinamus filmus, knygas, muzikos ar kitus kūrinius, kreiptis į tokią svetainę turi teisę tik autorių teisių turėtojai. Dar daugiau, būtent besikreipiančiam tenka prievolė kontaktuoti su nelegalaus turinio platintojais, o šiems neįvykdžius teisėtų reikalavimų, autorinių teisių turėtojai gali kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (LRTK) su prašymu tokią svetainę blokuoti.
Pasak kūrėjų bei jų atstovų, kol kas teisinis reguliavimas Lietuvoje yra labiau patogus piratams, o ne legalaus turinio kūrėjams ir platintojams. Tai sukelia skirtingas konkurencines galimybes tarp teisėtai rinkoje veikiančių ir nusikalstamą veiką vykdančių subjektų.
2019 metų spalį LRTK įpareigojo interneto tiekėjus blokuoti 73 piratines svetaines, tačiau, dėl ilgo proceso, nuolat randasi naujos ar veidrodinės šių svetainių kopijos. Nutarta, jog privalu spartinti procesus, išplečiant subjektų, turinčių teisę kreiptis į LRTK su prašymu įvertinti ir nurodyti blokuoti vieną ar kitą svetainę, ratą.
„Pirkdami filmo teises mes investuojame. Kai filmas atsiduria nelegalaus turinio platformose, visų pirma krenta to filmo vertė (tam tikri filmai yra skirti tik didžiajam ekranui), su itin nekokybišku vertimu iškraipomas jo turinys, galiausiai – mes patiriame finansinius nuostolius. Piratavimas tiesiogiai liečia tiek autorius, tiek kino sklaidos atstovus, nepriklausomai nuo atstovų įsigytų teisių rūšies (pvz., filmų rodymo kino teatruose ar virtualiojoje erdvėje). Todėl svarbu situaciją matyti plačiau, ir suprasti, kad sklaidos atstovai, galėdami apie nelegalų turininį pranešti patys, nepaisant turimų teisių apimties, sutrumpintų prevencinius procesus“, – pasakoja kino festivalio „Kino pavasaris“ vykdomoji direktorė Agnesta Filatovė.
„Iš darbo su populiariu filmu „Parazitas” patirties žinome, kad užtikus filmą nelegaliai patalpintą dvylikoje svetainių, net su profesionalų, advokatų kontoros „Sorainen“, pagalba, visas teisinis procesas užtruko du mėnesius. Tai yra per ilgas laiko tarpas, siekiant užkirsti kelią nelegalaus turinio žaibiškam plitimui“, – priduria A. Filatovė.
Nepaisant to, kad lietuviams pasiekiama vis daugiau legaliai filmus platinančių platformų, piratavimo mastai Lietuvoje mažėja vangiai. 2018 metais Lietuvos interneto vartotojas prieiga prie piratinio turinio pasinaudojo vidutiniškai 26 kartus per mėnesį, kai tuo tarpu Suomijoje – 4 kartus. Europos vidurkį piratavimo mastais Lietuva viršija tris kartus.