Kai buvo paskelbta, kad Gonzalezas, viena tyriausių sielų Europos muzikoje, atvyks į Lietuvą kartu su savo miesto orkestru, džiugesį lydėjo smalsumas: kaip visa tai skambės? Juk pirmasis dainininko albumas – tas, kuriame ir „Heartbeats“, ir „Crosses“ – įrašytas vien balsu ir klasikine gitara. Vėlesniuosiuose jis įsileido instrumentus, bet ypač atsargiai. Ar kolegų gausa neužgoš Gonzalezo intymumo, už kurį publika jį pamilo?
Ne tik neužgožė, bet ir leido dainoms suskambėti mažiausiai tikėtomis spalvomis. Žiūrovai atėjo į vieną koncertą, bet gavo bent keturis. Vieną akimirką klausai romaus Gonzalezo ir jo gitaros, it nieko nenutikę. Bet tada užgroja smuikai ir jau jauties beesąs filharmonijoje. Kitoje dainoje išgirsti Reichišką minimalizmą, kaip „Gaidos“ festivalyje. Galiausiai muzikantai padeda instrumentus ir pradeda tiesiog ploti ir dainuoti, tarsi liaudies dainoje.
Finalinė daina. Dirigentas, savo hyper-energija pavergęs dėmesį iš romaus Gonzalezo, iškelia ranką į viršų. Joje – grąžtas. Jis gręžia orą orkestro muzikos fone ir tai skamba euforiškai.
Didelei daliai klausytojų, kurių vakar buvo apie 2 tūkst., šis koncertas turėjo tapti vartais į modernią akademinę muziką. Įprastai jos klausantieji nesiveržia į „singer-songwriterių“ koncertus, ir atvirkščiai. Gonzalezas nepabijojo aplaužyti ribas. Savo dainas jis atidavė į visiškai kito muzikinio pasaulio nagus ir išlošė: nors vietomis originalūs kūriniai buvo pakeisti neatpažįstamai, tapo daug ritmingesni, pilnesni ir garsesni, koncerto širdyje vis tiek liko jis ir jo kukli gitara.
Vakaras buvo ypatingas ir dėl įžanginio pasirodymo. Specialiai jam programą parengė viešumoje beveik nematomas, bet didelį autoritetą alternatyvioje scenoje turintis kompozitorius Domas Strupinskas.
Jis debiutavo su naujai suburta grupe, kurioje žibėjo smuikininkė Lora Kmieliauskaitė ir vienas kūrybiškiausių šalies būgnininkų Mantas Augustaitis. Liūdniausių „Radiohead“ dainų nuotaiką menantį Strupinsko balsą ir gitarą atliepė kitų grupės muzikantų galia. Rezultatas – ypač jautrus, bet tuo pat metu didingas pasirodymas, daugeliui klausytojų tapęs atradimu. „Beautiful music“, – vakaro pabaigoje Strupinskui viešai padėkojo Gonzalezas. Reikia viltis, kad grupės nariai šį pasirodymą surengs ir vėl, galbūt soliniame koncerte – jis per daug stiprus, kad būtų vienkartinis.
Dabartinis Gonzalezo turas su „The String Theory“ yra pirmas toks po prieš šešerius metus įvykusio debiuto. Ne taip paprasta virš 20 muzikantų surinkti į vieną autobusą ir iškeliauti po Europą. Lietuvos klausytojams pasisekė. Kita grupės maršruto stotis bus Talinas, jau šiąnakt.
Frazė „Metų koncertas“ gali skambėti keistai, kai dar tik vasaris. Bet surengti kažką labiau įsimenančio kitiems koncertų organizatoriams bus iššūkis. 2 tūkstančiai liudininkų pritars.
Koncerto akimirkos: