Bandė keliolika kartų
Anglijoje gyvenantis Rolandas DELFI pasakojo, kad jis per „Eurovizijos“ finalą už A. Pojavį bandė balsuoti skambindamas, tačiau tai pavyko tik iš keliolikto karto.
Abejoja, ar žinutės pasiekė tikslą
Airijoje keletą metų gyvenantis Donatas naujienų portalui DELFI pasakojo, kad vietos lietuviai taip pat susidūrė su balsavimo nesklandumais.
„Visi mes Airijoje buvome labai nustebę, kad tokie kuklūs Airijos ir Anglijos balsavimai buvo už A. Pojavį. Žinau, kad daug lietuvių balsavo už mūsų atstovą, išleido net po £20 (apie 80 litų) ir daugiau. Bet klausimas, ar tie balsai pasiekė tikslą“, - abejojo Airijoje gyvenantis Donatas.
Danijos lietuviai taip pat nebuvo abejingi Lietuvos pasirodymu „Eurovizijos“ konkurse. „Apie tai, kad mūsų balsas užskaitytas, patvirtinimą gavome tik ryte. Neaišku, ar žinutės užsiskaitė balsavimo metu“, - abejojo Gediminas.
Norvegijoje gyvenanti Sonata net neabejoja, kad balsai už Lietuvą neužsiskaitė, nes patvirtinimas apie balsavimą „Eurovizijos“ finale atėjo tik sekančią dieną.
O štai konkurso rengėjų šalyje Švedijoje gyvenanti Milda įsitikinusi, kad dėl to nerimauti nėra reikalo.
Reikia mokėti pralaimėti?
LRT delegacijos vadovas Audrius Giržadas naujienų portalui DELFI tvirtino, kad jis vis dar laukia oficialaus dainų konkurso organizatorių laiško bei paaiškinimo. Tačiau jis pabrėžė, kad kiekvienais metais yra šalių, kurios susiduria su tokia pačia situacija.
„Todėl reikia labai atidžiai išstudijuoti, kaip buvo balsuota, iš kokių kortelių ir panašiai. Nes vien tik iš emocinio pasakymo „mes negalėjome prisiskambinti“ labai sunku spręsti ir vertinti, kaip ir kodėl tai atsitiko, - tikino A. Giržadas. - Galbūt buvo didelis balsuotojų srautas. Tada, žinoma, priekaištas būtų organizatoriams, kad kitais metais jie galėtų pasirinkti tinkamą operatorių, galintį užtikrinti technines balsavimo telefonu sąlygas. Jei kortelės iš tiesų buvo nepriimamos, tada kodėl nebuvo įspėti žmonės, iš kurių galima arba negalima balsuoti.“
Anot A. Giržado, praėjusiais metais kaimynai latviai taip pat susidūrė su tokia pačia problema dėl galimai "erdvėje pasiklydusių" balsavimo rezultatų. Tačiau jie iš konkurso rengėjų gavo pakankamai atsainų atsakymą, jog latviams „reikėtų mokėti ir pralaimėti“.
Rengėjai: jokių nesklandumų nebuvo
Už „Eurovizijos“ finalo balsavimus atsakingas Thomas Niedermeyeris DELFI užtikrino, jog balsavimas vyko pagal planą ir jokių nesklandumų nebuvo.
„Kai kuriems žiūrovams atsakymai dėl balsavimo buvo išsiųsti jau pasibaigus balsavimui. Sulaukėme tiek daug balsų, kad nusprendėme laikyti linijas laisvas ir neužkrauti jų patvirtinimais. Tačiau visi balsai buvo užskaityti, - DELFI tikino T. Niedermeyeris. - Žinoma, kai kuriose šalyse balsų skaičius buvo ribotas. Pavyzdžiui, Danijoje žmonės galėjo išsiųsti tik vieną balsą iš vieno telefono vartotojo."
Tiesa, konkurso atstovas tikino, kad kitose šalyse tokių dalykų nebuvo nutikę ir viskas visada vykdavo labai sklandžiai.