Antraisiais metais festivalio atlikėjų ir didžėjų skaičius nuo keturių išaugo iki dvidešimt penkių. Ketvirtaisiais metais išaugęs ankštus jachtininkų stovyklavietės rėmus „Satta Outside“ paliko Smiltynę ir persikėlė į Šventosios kurortą. Festivalio mastas neregėtai išaugo.
2011 metais festivalyje pasirodymus surengė beveik šimtas atlikėjų, grupių ir didžėjų. O pajūrio ramybę sudrumstė daugiatūkstantinė elektroninės muzikos mėgėjų minia. Pernai penkiose festivalio scenose pasirodė 99 atlikėjai ir didžėjai, pagal kurių muziką ošė per aštuonis tūkstančius žmonių.
Šiais metais „Satta Outside 2013“ – dar įspūdingesnis, nei kada nors buvo. Organizatoriai paruošė net 7 scenų programą, kurioje – net 135 atlikėjai.
Nuo ketvirtadienio vakaro prasidėjęs festivalis didžiausio lankytojų antplūdžio sulaukė penktadienio vakarą. Į Šventąją plūdo minios žmonių, o palikus automobilius festivalininkams iki „Satta Outside 2013“ pagrindinės arterijos dar teko žygiuoti apie kelis kilometrus. Po vidurnakčio prie įėjimo susidarė spūstys ir eilės, nes daug žmonių atvyko į festivalį paskutinę akimirką.
Be muzikos, festivalininkų laukė ir kitos veiklos. Dienos metu „Satta Outside“ vyko sporto žaidynės, šiemet pasipildžiusios naujomis šakomis. Tai – dieną ir naktį vykstančios tinklinio varžybos, futbolas, regbis, taip pat – vandens šautuvų turnyras, kurį organizuoja gatvės rūbų kūrėjai.
Festivalyje instaliacijas kuria vokiečio Phillipp Barth kuruojama tarptautinė menininkų komanda. Tai – praėjusiais metais estradą ištapę vokiečiai gatvės meno atstovai „Low Bros“ ir jų tėvynainis optinės apgaulės meistras Clemens Behr bei erdvines ir šviesos instaliacijas kuriantis lenkas Krzystof Syruc.
Specialią lietuviškų trumpametražių filmų, sukurtų 2009-2012 m. ir jau pelniusių publikos bei kritikų dėmesį, pristatė organizacija „Lithuanian Shorts“. Kino peržiūros vyko naktį iš penktadienio į šeštadienį.
Europos Sąjungos iniciatyva „Judrus jaunimas“ („Youth On The Move“) festivalyje pristatė Europos Komisijos programas apie studijų ir darbo galimybes Europoje bei Lietuvoje. Projekto palapinėje vyko diskusijos su esamais arba buvusiais Europos Komisijos programų dalyviais.
Festivalininkai taip pat dalyvavo įvairiose meninėse dirbtuvėse, diskusijose ir kituose užsiėmimuose. Viso festivalio metu veikė turgelis, kur savo veiklas pristatė nemažas būrys įvairių aprangos gamintojų, dizainerių, menininkų. Čia buvo galima išmokti japonišku būdu piešti ant vandens, pasigaminti savo marškinėlius ar tiesiog įsigyti naujus.