Vakarų scenoje pasirodžius Švedų grupei "Wolf" srautas plūstelėjo į jos pusę. "Vilkas" klykino gitaras, žodžiais kando ir žybsėjo vikingų mėlynomis akimis. Prie scenos būnant nuo garso, rodos, virpėjo plaučiai. Bet tai ne motais fanams. Susispietę gerbėjai būgnų ritmu rampą pliekė plaukų rimbais.
Sako, kad skandinavai emocijomis šalti, bet Wolf puikiai žino, kas padeda pamilti.
Į scenos atlikėjus žvilgsniai nukreipti kaip į dievukus, o širdys ima plakti stipriau, kai jie atsiranda šalia. Bosine gitara sugrot nuo scenos nusileidęs Anders Modd į dar didesnį transą nardino, vertė šypsotis...
Atlikėjai dovanojo ne tik apkabinimus ir šypsenas, koncertui pasibaigus nuo scenos "skrido" suvenyrai - gitarų brūžikliai. Būgnininkas Richardas Holmgrenas gerbėjams padovanojo savo lazdeles, tik juokaudamas raukėsi, kad jam teko ant jų pasirašyti rožiniu markeriu.
"Kitą kartą atsinešiu didelį juodą rašiklį", - praeidamas lyg pasiteisindamas bambėjo...
Įvairiaspalvė festivalio publika kepurėlėmis - meškiukais, fėjų sparnais ar rožinėmis spalvomis išsiskiria iš bendro juodos aprangos fono. Stereotipus patys kuria ir patys laužo. Kaip ir sutikta Kamilė palapinių "miestelyje". Ji "Velnio akmens" festivalyje jau ketvirtą kartą - tai bylojo ant jos riešo užrištos festivalių juostelės.
"Esu mačius vieną vyruką, ant kurio rankos daug tokių juostelių ir net keliais sluoksniais. Aišku, kad pavydu, bet aš dar jauna, man dar viskas prieš akis," - dėstė.
Sustojau tarp palapinių prie jos draugų kompanijos, nes nugirdau kalbas dėl saugumo. Jos draugė apsaugai gesintuvą įsidėjo. Nepatyrusi, apsidraudė.
Nors kitoje scenoje dar neprasidėjo "Samsara Blues Experiment" koncertas, traukia smalsumas prekiaujančių link. Juodi marškinėliai, linksmos kepurės ir žalvariniai papuošalai gundė festivalio lankytojus. Kiekvienam bus ką prisiminti jam praūžus. Man festivalį primins daug daug padarytų fotografijų.
Festivalyje draugiją palaikiusi Ona Baliukienė iš tolo švietė balta plaukų "skarele", spaudė rankas sutiktiems ar kartu nusifotografuoti panorusiems. Įsitaisiau šalia jos, tik kitapus aptvaro, mėgaujuosi šia žiniasklaidai suteikta teise.
Garbus amžius ir atvira šypsena traukė tiek koncertuojančių, tiek žiūrovų dėmesį. Lengvai sumedžiojami kadrai.
Vėl dėmesį patraukė skandinavai. Norvegų grupės "Koldbrann" nariai pasitamsino akis, scenoje išliko romūs. Jie savo stiliumi patraukė konservatyvius melomanus. O šveicarai "Battalion" po pasirodymo paišdykavo - į šėlstančius klausytojus šliukštelėjo neišgerto vandens likučius.
Vėliau vietoje scenos suvenyrų pažėrė turėtų vandens butelių ir kitų scenoje buvusių niekniekių. Fanams teko būti budriems, kad nesusigrumtų dėl taip lauktų gitarų brūžiklių. Gerą nuotaiką palydėjo ir apsikabinimai, o kas spėjo, tam - bendra nuotrauka. Gerbėjai džiūgavo. Šveicarams teko vėl susirinkti ant scenos ir pagroti.
Lietuvių "Agharus" grupei labiau tiktų purvinų girtuoklių įvaizdis, nors jį klijuoja grupei "Koldbrann". Norvegai savo Facebook profilyje dėkojo rengėjams už lietuvišką degtinę, o lietuviai jų etiketę demonstravo scenoje.
Kaip ten bebūtų, lakstant nuo vienos scenos prie kitos, renkant įspūdžius, galva įsiūžė. Šeštadienį pajutau, kad ne metalinė esu... skauda po vakar galvą ir niekaip negaliu susikaupti darbui. Kaip po pagirių... lengviau būtų priimti dar vieną roko dozę.