„Šiuos pasirodymus įsivaizduoju kaip intymius susitikimus, kuriuose esu ne tik atlikėjas, bet ir draugas, atvykęs į jūsų miestą. Šis turas – tai daugiau nei muzika, tai dalijimasis, bendravimas ir gyvenimas darnoje su mus supančia aplinka ir vienas su kitu“, – tokią žinutę gerbėjams socialiniuose tinkluose perdavė atlikėjas, vasario mėnesį su savo partnere ir šunimi sėdęs į namelį ant ratų ir išsiruošęs į turą po centrinę Europą.
Kaip tikino pats Y. Tiersenas, rengti intymius ir asmeniškus susitikimus su bendruomene, pažinti miestus ir vietas, kuriuose apsilanko, jį įkvėpė ankstesnis turas, kai atlikėjas sėdo į burlaivį ir nusiyrė koncertuoti į Airiją, Škotiją ir Faro salą. Jokios pompastikos, komandos, viešbučių ir vairuotojų – tik ryšio paieškos. Ryšio su aplinka, žmonėmis, garsais.
Bandymas užmegzti šį ryšį – paprastą, autentišką ir šiltą – buvo justi nuo pat pirmų koncerto Vilniuje minučių. Atlikėjas, įsisupęs į jaukų raštuotą megztinį, nedaugžodžiavo, bet ant scenos žengė tikras ir nuoširdus, pasirengęs dalintis, o ne „atidirbti“ ir „atgroti“. Tie, kurie atėjo į renginį su tokia pat atvira širdimi ir be išankstinių lūkesčių, iš jo išėjo truputį pilnesni, šviesesni, paguosti.
Pirmoji koncerto dalis buvo skirta akustinei muzikai. Tokiame amplua Y. Tiersenas geriausiai atpažįstamas ir savas. Į akis mušant violetiniams prožektoriams jis it koks pūkuotas šviesos kamuolys slėpėsi už pianino. Nosį kuteno levandų kvapas, tik buvo sunku suprasti, ar tai visa salė pakvipo levandomis, ar tokį kvapą pasirinko kuri nors šalia stovėjusi klausytoja. Tas kvapas, tos pianino klavišais kuriamos ir atveriamos erdvės susijungė į vieną paveikslą, nukėlė į Keltų jūros skalaujamą Ushant salą, kurioje ir gyvena Y. Tiersenas. Beje, saloje žydi jūrinės levandos, kurių nektarą renka retos juodosios bitės.
Ši garsinė kelionė iš vos pavasarėjančio Vilniaus į mažytę Prancūzijos salą labai simboliška. Koncerte skambėjusias pianino kompozicijas iš 2021 m. išleisto albumo „Kerber“ įkvėpė būtent Ushant sala, jos vietos, pakrantės. Kiekviena daina itin vizuali ir asmeniška. Pusiau muzika, pusiau dailė. Vis tik bendras visus kūrinius sujungęs vardiklis – paprastumas. Prieglobstis nuo absurdo, beprasmybės, chaoso. Paprasti pažįstami būties dalykai, kurie ir yra visa ko pamatas.
Antroje koncerto dalyje klausytojai galėjo išgirsti daugeliui gerokai mažiau pažįstamą Y. Tierseną – elektroninės muzikos kūrėją. Šiam stojus prie sintezatorių atlikti kūrinius iš naujausio 2023 m. išleisto albumo nuotaika su kiekviena minute ėmė keistis. Šiame albume atsiskleidžia Y. Tierseno kaip eksperimentatoriaus, dekonstruotojo talentas.
Atpažįstami pianino garsai išardomi, sudurstomi, reformuojami. Kompozicijos progresuoja, stringa, įsisuka į kilpą, pereina į ritmingus trūkčiojimus, išsprogsta šokių muzikos motyvais. Tai, kas prieš kelias minutes atrodė kaip oro pilni levandų laukai dabar virsta ankštais labirintais, skersgatviais, plentu, prakaitu permerktomis naktinių klubų salėmis. Ir visa tai tik tam, kad siauriausioje labirinto vietoje ir vėl išgirstum guodžiančią pianino melodiją. Ši dinamika, išeities ieškojimas ypač justi kompozicijoje „11 5 18 2 5 18“, sutampančia su viso albumo pavadinimu. Tai – ilgiausias, daugiau nei 11 minučių besitęsiantis kūrinys, kurio kiekviena sekundė išlaiko įtampą. Intelektualus ir rafinuotas.
Koncertui kaip reikiant įsibėgėjus Y. Tiersenas išreiškė ir savo politinę poziciją, vieną kūrinį skirdamas Palestinai. Tai – ne pirmas kartas, kai atlikėjas mini šią šalį. 2010 m. išleistame albume „Dust Lane“ vienas kūrinys pavadintas Palestinos vardu. Kalbėdamas apie šią kompoziciją socialiniuose tinkluose, Y. Tiersenas užsiminė, kad seniai norėjo nuvykti į šią šalį. „Tai buvo pirmas kartas, kai susidūriau su realybe ir pajutau atotrūkį tarp naujienų ir to, kas vyksta iš tikrųjų. Ne todėl, kad žinios meluoja, bet net jei nufotografuoji vaizdą, ten yra atstumas. Pavadinimas „Dulkių juosta“ (angl. „Dust Lane“) iš dalies kilo iš purvino kelio, vedančio į Gazą, vaizdo“, – rašė jis.
2023 m. lapkritį, išreikšdamas savo poziciją, atlikėjas pasidalino vaizdo įrašu iš Čilės, kur 2014 m. atliko kūrinį „Palestine“.