Austėja Gendvilaitė-Austieja – tikra žemaitė. Mergina gimė Plungėje, tačiau šiuo metu gimtąjį miestą iškeitė į Šiaulius, kur baigė studijas.
„Įgyjau estrados meno specialybę, gavau kino ir teatro bakalaurą. O dabar dirbu aktore Kelmės mažajame teatre, – apie savo gyvenimą pasakoja Austieja. – Muzika yra mano dalis, nedaloma, tarsi vidinė detalė, taip pat raiškos būdas. Esu baigusi ir muzikos mokyklą, groju smuiku. Įvairios meninės veiklos lydi mane visa gyvenimą.”
Nepaisant polinkio muzikuoti, rimčiau savo kūrybą kurti mergina pradėjo prieš penkerius metus, kuomet įsigijo tam skirtą įrangą. Tiesa, jai nekilo klausimų, kokia kalba dainuoti – Austieja išsyk pasirinko gimtąją žemaičių.
„Šią kalbą aš renkuosi organiškai, be jokių loginių pamąstymų, pernelyg neaprėpiant ir ta kalba nekalbančio klausytojo supratimo klausimų. Žodžiai nėra toks paprastas, materialus dalykas, jų sandara nuo seno yra ne tik paaiškinamasis garsas, bet ir kai kas daugiau, tad, jei žmogus ir nesuprastų (tokiu atveju mielai viską paaiškinu), žodžio reikšmė skambesiu pasieks klausančiojo mintis, – įsitikinusi populiarėjanti atlikėja. – Man tai yra tikriausias kelias į širdį. Tačiau ji nėra pats lengviausias. Žemaičių kalboje nėra paprasta įterpti buitinį atspalvį turinčius žodžius, kas kartais suskambėtų kitose tarmėse, reikia nemažai pagalvoti. Nepaisant to, nesu prisirišusi prie kalbos pasirinkimo. Jei jaučiu, kad noriu sukurti lietuvišką dainą, ar kokia kita kalba – be sąžinės priekaištų tą ir darau. Nesu įsipareigojusi kalboms, esu įsipareigojusi vidinei tiesai.”
Itin didelio dėmesio susilaukęs Austiejos kūrinys „ŽDŽ“ taip pat buvo atliktas žemaitiškai. Tačiau pačiai autorei šis kūrinys nėra išskirtinis.
„Man visos dainos ypatingos. Manau, ši daina sulaukė dėmesio ne tik dėl to, kad buvo nuoširdi ir tikra, organiška, be jokių techninių pagražinimų, nuo ko mūsų ausis šiais laikais pavargsta, bet ir laimingo atsitiktinumo deka. Visai man nepažįstama, mano kūrybai prijaučianti moteris Jurga Perminaitė savarankiškai pasidalino ja feisbuko paskyroje. Laiku ir vietoje. Esu jai dėkinga”, – sako A. Gendvilaitė.
Kalbėdama apie muzikinius ateities planus originalioji Austieja atvira – teigia neturinti jokių išankstinių nusistatymų.
„Noriu sukurti gražių dalykų kitiems per save. Noriu stengtis tai daryti kuo geriau ir svajoju, sparčiau, nes viską darau viena. Tai užima ne tik laiko, reikia valios bei pastangų nepasiduoti ir baigti pradėtus darbus. Apie muzikinius konkursus rimtai nesvarsčiau, bet neturių jokių kategoriškų nusistatymų to nedaryti”, – priduria ji.