Laidoje J. Paškevičius pasakojo, kad studijuodamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) rašydavo įvairius scenarijus. Be to, jo tėvas – scenaristas, dėstytojas, šiuo metu rašo poezijos knyga. Taigi, natūralu, kad visą gyvenimą ir J. Paškevičius jautė aistrą vaidybai.
„Baigiau akademiją, bet buvau vienas iš tų, kuris neįsivažiuoja. Turėjau vieną vaikišką spektakliuką, per Kalėdas pagastroliuoji, vieną rimtesnį vaidmenį teatre ir dar kažkokį vaidmenuką. Nei šis, nei tas. Negalėjau skųstis, kad manęs niekas neima, nes aš nežinojau, ar išvis noriu, ar man patinka teatras“, – neslėpė J. Paškevičius.
Laidos vedėjo Rolando Mackevičiaus paklaustas, geriau pašnekovas jaučiasi teatre ar prieš kamerą, jis teigė, kad palyginti sudėtinga. Vyras pasakojo teatrą dabar tik prisimenantis, jame neatlieka jokio vaidmens.
„Esu turėjęs vieną rimtą spektaklį, pats jį buvau ir parašęs, jį sukūrėme su kursiokais. Tai – savi dalykai, gyvas performansas, nerimas, visai kita spalva. Tuo metu, prieš vaidinant spektaklį svajojau: „Oi, kaip norėčiau užsidaryti kambaryje, vienas save filmuočiau, nebūtų jaudulio, nieko“, bet kai iš tiesų užsidarau čia, viskas dabar yra ant mano pečių. Sunkus darbas. Ten pusantros valandos vaidinai, o filmuoji vieną sceną 6 ar 7 valandas.
Jau dabar dirbant su montažu jaučiu mažiau nerimo, sunkiausia parašyti sceną, o nufilmuoti – kitas vargas. Gal tik norėtųsi viską daryti greičiau, galvoju: „Daryk paprasčiau, niekas nežiūri“, bet vis svarstau: „Čia neorganiškai lūpa pakrypo, o, čia organiškai“, tai yra tarsi mano liga. Taigi, negaliu pasakyti, kas vilioja labiau, nes, iš dalies, nei vienas, nei kitas“, – sakė J. Paškevičius.
Nuomonės formuotojas pastebėjo, kad serijų kūrimas yra labai sunkus darbas, todėl vienu metu buvo pradėjęs mąstyti, kaip pailsėti, mesti viską į šoną.
„Atėjo suvokimas, kad auga dukra, praeina savaitgaliai, gyvenimas, o tu visą laiką dirbi, filmuoji, rašai, sulinkęs montuoji, skaičiuoji pinigus, planuoji, kiek jų užteks, kiek ne. Tada pagalvojau: „Ai, nereikia man mašinos kažkokios naujos“, be to, norėjome pirkti nekilnojamą turtą, būstą, galvojau: „Gal nereikia“. Dabar yra mano laikas, prabėgs 30-ti, 40-ti metai ir nebegrįš. Sugalvojau užsidirbti pinigų, susitaupyti ir su žmona Marina mesti darbus ir 100 dienų atostogauti. Ji dirbo stiliste „Videometroje“, rengė aktorius serialams, aš sukūriau savo sezoną, kai jį baigiau, ji išėjo iš kompanijos. Išvykome paatostogauti 100 dienų“, – paskaojo laidos svečias.
J. Paškevičius prisiminė, kad iki 90-tos atostogų dienos visai nepasiilgo darbo, nenorėjo vėl grįžti į studiją, kuri buvo įkurta geležinkelio stotyje.
„Važiuodavau pro ją, o mane pykint pradėdavo. Joje vyko sunkus darbas, buvo šalta, reikėjo šildytis arbatomis iš termosiukų, ėjo milžiniškos sąskaitos už elektrą, bet po 90 dienų pajaučiau: „O tai kas aš toks be darbo? Kas aš Marinai? Kas aš draugams? Kas aš sau? Jei laimėčiau „Vikingų loto“, ką daryčiau? Ar toliau atostogos tęstųsi?“ – svarstė vyras.
Tiesa, J. Paškevičius neslėpė, kad niekada negalvojo apie tai, kad ateityje norėtų kurti savo serialą, o, kai įstojo į LMTA, 6 metus svajojo tik apie teatrą ir darbą šioje srityje.
„Mama tik sakydavo: „Matyk save Holivude, ne kažkokiame Lietuvos teatre“, bet negali matyti savęs Holivude, jei aš realiai nematau savęs ten. Svajojau apie teatrą ir kiną, iki kol baigiau akademiją. Tuomet susidūriau su realybe, reikia suktis dėl pinigų, susitaikyti, kad aktoriaus diplomas nieko negarantuoja.
Vis dėlto visą laiką rašiau, vaidinau, todėl turėjau kažkokį suvokimą. Kurdavome kelionių filmus. Nors aš pats ir nemontuodavau, mačiau, kaip tai daroma, galvojau idėjas, jaučiau, kad turiu visus instrumentus, todėl galėjau kurti kažką savo“, – sakė J. Paškevičius.
Dabar visos „Konflikto“ serijos, anot J. Paškevičiaus, yra gerai apgalvotos. Nors ir neturėjo tikslo šokiruoti, vyras teigė dėliojantis visas scenas taip, kad jomis patrauktų žiūrovų dėmesį.
„Prieš serialo serijas galvojau, kad darysiu vaizdo įrašus su trumpais scenarijais. Vėliau pradėjau galvoti: „Kodėl užsidaryti vien tik su tekstais? Gal tada reikia pajungti dar vieną dalyką?“, svarsčiau, gal reikėtų balsu įrašyti tuos dialogus, bet žmonės pagalvotų, jog Bankucheną kopijuoju. Bandžiau save įtikinti, kad audio įrašų nesugalvojo vienas žmogus, perlipau tai, pradėjau daryti audio, atsirado žmonių dėmesys. Vėliau pradėjau kurti „Stories“ ir perėjau prie video formato. Vienas kitas buvo konceptualesnis, sakykime, labiau nišinis, tai – man yra įdomūs dalykai, tačiau bendrai žmonėms gal nebuvo pernelyg aktualu“, – pasakojo J. Paškevičius.
Kiek vėliau, kai važiavo automobiliu, nuomonės formuotojui kilo, kaip jis teigė, geniali mintis. Vyras sumąstė suvaidinti „Šafioro“ personažą, negailėjo keiksmažodžių.
„Juos vartojau kaip ir dėmesiui, be to, atrodė, kad tai – natūralu. Žiūrėjau lietuvišką kiną ar serialus, jaučiau, kad juose trūko kažkokios organikos. Vėlyvio „Zero“, o paskui Koršunovo „Išvaryme“, tiek Lietuvos kine, tiek Lietuvos teatre pasirodė, kad tai yra labai organiška. Nors gal čia patys žanrai tokie. Supratau, kad keiksmažodžiai nėra blogai. Juk kai kyla koks nors konfliktas, žmonės keikiasi, todėl leidau ir sau nusikeikti.
O ką žmogui daryti, kai jis išleidžia kelis kultūringus video ir kažkokį vieną su mužiku ir keiksmažodžiais, tarsi sprogsta bomba, kiti rašo žinutes, dalinasi, auga sekėjai, skambina seni kolegos, įvyksta kažkoks stebuklas. Tiesiog labai pataikiau ir tai atliepė. Dabar kuriu iš širdies, jos vaizdo įrašuose dabar daugiau“, – sakė laidos svečias.
J. Paškevičius pastebėjo, kad vaizdo įrašai, kuriuose vartoti keiksmažodžiai, sulaukė ir milijoninių peržiūrų, tuo tarpu tie, kuriuose nesikeikiama – vos 30 tūkst.
„Taip ir važiuoji tuo keliu tada, atsirenki personažus, su kuriais veikti. Gal jų yra mielesnių, įdomesnių, bet į tai žiūriu komerciškai. Žiūrovui nedaug pataikauju, bet atsirenku“, – sakė pašnekovas.
Laidoje buvo teirautasi, kada J. Paškevičius pradėjo domėtis menu, aktoriaus amatu. Vyras pasakojo, kad vaikystėje žiūrėjo įvairias laidas, augo tokioje aplinkoje, kuri vėliau lėmė jo profesijos pasirinkimą.
„Tokios aplinkybės, nors į teatrą nevaikščiojau ir jo nežiūrėjau. Mano aktoriaus karjera pasidėjo mokyklos dramos būrelyje. Čia buvau gabiausias iš visos mokyklos vaikų“, – sakė J. Paškevičius.
Studijos LMTA
„Nepatogiuose klausimuose“ pastebėta, kad po studijų LMTA aktoriai teigia jaučiantys praradę savivertę, klausta, kaip J. Paškevičiui pavyko pačiam išgyventi sunkius momentus. Žinomas vyras teigė, kad tokios istorijos yra tik stereotipai.
„Atrodo, kad tu ateini ir profesoriai arba dėstytojai bando tave sunaikinti, nėra taip. Jie su tavimi nesielgia kaip su mažu žmogumi, jie išsako normalias pastabas, kaip profesionalai, pasako, ką reikia taisyti. Tikrai nesijaučiau dėstytojų naikinamas ar spaudžiamas, kaip tik, pakankamai mylimas.
Su kursu vadovu Vaitkumi turėjome tokį papildomą užklasinį santykį, aš rašydavau, duodavau jam tai paskaityti, jis man parekomenduodavo kokią nors knygą. Aktorinis – ne vaikų darželis, jei šūdinai darai, tau tai ir pasakys. Galbūt kažkuriame kitame darbe, kai darai šūdinai, susiimi, nebepjauni grybo, dirbi, čia gal tiesiog sugriūna tie žmonės, kurie daro iš širdies, o gaunasi šūdas“, – kalbėjo J. Paškevičius.
Žinomas vyras neslėpė, kad vis dėlto po studijų įgijo kompleksų, jautė, kad vaidindamas perteikia savo asmenybę, o ne personažo.
„Teatriuke buvau įsikalęs į galvą, kad reikia kurti personažus, tai pavirto į mano „Konfliktus“. Pasižiūri į kurso spektaklį, supranti, kad vienas vaidina šlubą, kitas petį pakėlęs, dar vienas tikus turi. Buvo vienas toks spektaklis apie ligonių palatą, psichiatrinę ligoninę, jame visi galėjo pasireikšti. Vaikščiojo visokie aukšti, žemi, susisukę. Aš vaidinau seną daktarą, o šis vaidmuo toks tolimas nuo manęs. Akademijoje statėme pjeses, kuriose nebuvo vaikų, jaunuolių vaidmenų. Taigi, vėliau atsidaro dar vienas kompleksas – vaidinti suaugusius žmones, tiesiog netikiu savimi. Koks aš suaugęs vyras?“ – juokėsi J. Paškevičius.
Rašė scenarijus serialams
Laidoje buvo pastebėta, kad J. Paškevičius anksčiau rašė scenarijus ir serialams, klausta, ko reikia, kad jie būtų geri. Nuomonės formuotojas teigė, jog svarbiausia – laikas, vėliau galima galvoti ir apie pinigus.
„Jei už seriją, kuri sudaro 15 lapų, moka 80 eurų, suprantama, kad jos nešlifuosi, nes tau jau reikia rašyti kitą seriją, reikia gyventi. Tiesa, taip buvo seniai, dabar jau sunku lyginti.
Serijas gali rašyti visą dieną seriją, susišiaušęs, suprakaitavęs, prasikikenęs. Nors gali atrodyti, kad gera serija, bet perskaito prodiuseris ar vyresnysis scenaristas ir sako, kad šūdas. Visą dieną rašei, pasiskaičiavai, jog bus 80 eurų plius į sąskaitą, o tada šeštadienį sėdi, rašai naują seriją. Pradžioje rašydavau greitai, o paskui į savaitę vieną seriją, išvis košmaras, per savaitę uždirbti 80 eurų“, – pasakojo laidos svečias.
Jis teigė, kad šiame darbe nėra jokios romantikos, kiekvieną dieną žmogus atsikelia ir sėdėdamas rašo. Be to, yra daug apribojimų, negali per daug įsijautęs rašyti apie seksą, smurtą.
„Esi labai sukaustytas, bet kartais pavykdavo ir tame rėmelyje parašyti. Būdavo akimirkų, kai jauti pasitenkinimą, tau juokinga, kai rašai komediją, bet realiai, šiame darbe nėra jokios romantikos. Visą laiką stoju į scenaristų gretas, manau, per mažai vertinamas jų darbas. Jis tikrai labai sunkus.
Aktorius yra vertinamas gerai, iš visų kino specialistų, gal režisieriai per daug. Man atrodo, kad suvaidinti sunkiau, parašyti sunku, o režisuoti... Bet nežinau, gal man taip atrodo“, – šypsojosi J. Paškevičius.
Žinomas vyras pasakojo pastebėjęs, koks sunkus yra ir stilisto darbas kino aikštelėje. Būtent šias pareigas užėmė ir jo žmona Marina.
„Matydavau, koks košmaras, vergo darbas būti stilistu. <...> stilistas iš vakaro ruošiasi ankstyvam kitos dienos rytui, po filmavimo pamainos skalbia, sužiūri viską nuo kojinių iki apatinių, nes aktorius kartais pageidauja vaidinti ne su savais. Visokių yra aktorių, bet stilistai skaito scenarijus, žymisi, turi sužiūrėti tęstinumus, daug kas lieka nepatenkintas tais kostiumais, jei nefainai sau atrodo. Paskui sumeta viską, išvažiuoja.
Nesu stilistas, nenoriu kalbėti už šios profesijos žmones, bet matydavau, kaip žmona grįždavo namo verkianti, kelios valandos ir ji vėl keldavosi 5 ryto. Visą laiką kilo pyktis, jaučiau, kad reikia ieškoti teisybės, bandydavau kištis, agituodavau ją trenkti durimis, nedirbti Man buvo labai džiugu, kad galėjau uždirbti kažkiek pinigų su „Konfliktais“, kad mes išeitumėme atostogų. Ji tuo metu dirbo „Videometroje“, – pasakojo J. Paškevičius.
Gyvenime svarbus pinigų klausimas
Aktorius sulaukė ir klausimų, susijusiu su uždarbiu. Jis teigė, kad iki serialo „Konfliktai“ du metus dirbo nemokamai, vėliau už vieną iš serialo sezonų per metus pavyko uždirbti 85 tūkst. eurų
„Tie du sezonai surinko apie 100 tūkst. per metus, o anksčiau dirbdamas renginiuose gaudavau 1000 eurų. Pinigai man yra labai skausminga tema. Vienas iš pagrindinių dalykų, kuris gali susprogdinti galvą, yra pinigai. Jei reikia skolintis, man švilpia galva, pradedu rėkauti, ardytis. Gal tai trauma, kompleksas, bet aš taip negaliu.
Nieko neperku, neišlaidauju, bet viskas vis tiek kainuoja, o čia sunkiai dirbi, kur sprogsta tie dešimtys tūkstančių? Kai pasileidau konfliktus, atrodė, kad būsiu turtingas, uždirbau 6 ar 7 kartus daugiau negu anksčiau per mėnesį, atrodė, kažkaip kitaip turiu jaustis, bet pinigai dirgsta. O žiūrint į ateitį, suprantu, kad negaliu be perstojo daryti „Konfliktų“.
Mes juk trims mėnesiams metėme visus darbus, praėjo atostogos ir nebuvo taip, kad Marina iš karto išėjo į naują darbą. Tuos 10 mėnesių gyvenome iš „Konfliktų“ pinigų, niekas negavo jokių pajamų. Tuo metu turėjome strateguoti. Jei sąskaitoje gulėjo 30 tūkst. eurų, vis tiek nesijaučiau atsipalaidavęs. Manau, kad šeimai mėnesiui išgyventi reikia bent 3 tūkst. eurų“, – apie pinigus kalbėjo J. Paškevičius.
Anot jo, kainuoja ne tik jo šeimos nuomojamas būstas, užtenka susimokėti sąskaitas, nusipirkti kuro, o tai, kaip teigė vyras, sudaro apie 1200 eurų.
„Tada maistas, kiekvieną savaitei apsiperkant jau 500 eurų, kažkiek pramogų, būreliai, vaikai. 3 tūkst. šeimai – kaip nieko“, – sakė laidos svečias.
Santykiai su žmona Marina ir priklausomybė nuo alkoholio
Pokalbio metu buvo kalbėta ir apie J. Paškevičiaus šeimą, 5-erių dukrą bei žmoną. Paklaustas, kokiu tėčiu save laiko žinovas vyras, jis teigė, kad yra geras, vis dėlto mano galintis vaikui skirti daugiau dėmesio.
„Daugiau užsiimti. Su dukra tiesiog būname, labai daug būname kartu, nieko kažko konkretaus“, – kalbėjo aktorius.
O pasidomėjus kokia buvo jo ir žmonos pažinties istorija, J. Paškevičius teigė Mariną pažinojęs dar nuo vaikystės, vis dėlto jausmai užgimė kiek vėliau, jam baigus universitetą.
„Esame iš vieno rajono, gyvenome toje pačioje gatvėje ir toje pačioje mokykloje. Lankėme bendrą teatro būrelį, tada buvo tokia mūsų kompanija. Kai stojau į akademiją, praėjau didelį konkursą. Pamenu, stovi Pilaitėje, užaugęs šiame mikrorajone, sakai: „Sudie, Pilaite“, iškeli sparnus į senamiestį, teatrus, bendrauji su aktorėmis. Kitas pasaulis. Prasidėjo kitas gyvenimas, labai daug bendravome su kurso bičiuliais, atitrūkau nuo draugų, Pilaitės. Kai tie sparnai prisiglaudė prie šonų, po truputį leidausi, dairiausi, teatras irgi tapo nebeįdomus.
Turėjau moterį iš teatro pasaulio, bet įvyko skyrybos, sugrįžau į Pilaitę, prisiminiau seną kompaniją. O su Marina buvo toks gana spontaniškas pajautimas, per žaidimą su savimi, kažkaip supratau, kad myliu, noriu būti kartu ir girtas, miegodamas ant grindų nusprendžiau, kad laikas apsikabinti. Man ji paskui pasakojo: „Nesuprantu, kodėl, mes gi buvome draugai, dabar ima apsikabina“. Tiesiog per tai išsirutuliojo viskas. Ji dar kurį laiką nelabai suprato, kodėl tas Julius Paškevičius prisistatė ir koks jo planas“, – juokėsi pašnekovas.
Nuomonės formuotojas teigė esantis šeimos žmogus, norėjo iš karto apsigyventi su savo nauja mergina, būti kartu ir neatsiskirti.
„O vestuvės įvyko po to, kai mečiau gerti. Mečiau, bet dabar vėl geriu, nors 6 metus negėriau. Turiu priklausomybių, man tai – gyvenimo kova, net metęs gerti kovojau su kitomis priklausomybėmis.
Alkoholis susuka galvą, būdavo, išeinu, negrįžtu vieną naktį, kitą dieną nuo ryto geriu, antrą naktį negrįžtu, daiktai pamesti. Marina jautė nesaugumą, o vestuvių negali būti, kai žmogus dėl šių dalykų nėra užtikrintas“, – pasakojo J. Paškevičius.
Jis pasakojo pajutęs, kad alkoholio vartojimas tik gramzdina, todėl nusprendė priimti sprendimą jo nebevartoti.
„Pamenu, kad grįžau po daugiadienių, dviejų dienų bastymosi nusibaigęs. Marina iš pradžių nerimavo, kėlė isterijas, bandė pakeisti vos ne iki muštynių, vėliau ji susitaikė, ant manęs nebepyko, jai tiesiog buvo gaila. Nebuvo nei ultimatumų, nieko.
Aš grįžau, galvoju: „Reikia dar išgerti, nes šaldytuve yra“. Atsidarau šaldytuvą, guli šampano butelis. Pamatė Marina, sako: „Ką tu čia dabar švęsi?“. Aš nepamenu, ar dar gėriau šampaną, ar ne, bet jaučiau tokį apgailėtiną jausmą. Nuėjau ieškoti priklausomybių psichologo, beieškant kilo mintis dar pabandyti pačiam. Mečiau, negėriau 6 metus“, – kalbėjo laidos svečias.
Vis dėlto jis teigė visą tą laiką, kai nevartojo alkoholio, svaiginosi kitomis psichotropinėmis medžiagomis.
„Tačiau pajaučiau pyktį, nes buvo vienas incidentas, mus pagavo policija, suvažiavo trys ekipažai su sirenomis, uždarė visą Vokiečių gatvę, baras užtilo, visi tame bare į mus pasisuko, sakė: „Tikri narkomanai“. Žiūrėjome į tuos žmones, galvojome vyrai, moterys, pas kelis iš jų yra tų pačių narkotinių medžiagų kišenėse. O visų veidai persikreipę, tyla, lempų šviesos į mus. Su šunimis išvežė į nuovadą, kurioje praleidome naktį. <...> Labai prasta patirtis.
Per tai suvoki, kiek tai yra didžiulis nusikaltimas. Taigi, nebuvo kitos išeities. Mano kelias toks, man kažkiek reikia. Vadink kaip nori, pabėgimu, bet man reikia išsisprogdinti. Kitą kartą nieko nenori, kaip tik nusvaigti, ar vyno butelį išgerti. Bet dabar viskas kitaip. Anksčiau buvo jaunystė, dabar negriaunu mūsų šeimos, santykių su tuo, bet norėtųsi labiau būti pažabojus šį dalyką ir čia bus viso gyvenimo kova. Nematau savęs visai blaivaus. Tiesiog nematau“, – neslėpė J. Paškevičius.
Visą pokalbį su Juliumi Paškevičiumi galite pamatyti vaizdo įraše, esantį apačioje:
| Pagalba turintiems priklausomybių | ||||||||||||||||||||||||||||
| Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą: | ||||||||||||||||||||||||||||
|