Pašnekovas sako, kad viena didžiausių šiandienos žmonių problemų yra grubumas, agresyvumas, viso to priežastis – socialiniai tinklai. Ten būdamas ramus ir geras greičiausiai nebūsi pastebėtas, o štai parašęs kokį piktesnį įrašą gausi daugiau reakcijų. Tuomet tų reakcijų norisi vis daugiau ir daugiau, todėl tas blogis, anot A. Zuoko, taip veši tarp žmonių...
Paklaustas, ar tiesa, jog būtent jis atidarė pirmąjį „McDonald‘so“ restoraną Lietuvoje, pašnekovas tai patvirtino ir papasakojo, koks nelengvas buvo šis projektas.
„Buvo tokia įdomi istorija. Kaip visuomet sakau jaunimui, dėstydamas paskaitas, – niekada gyvenime nebijokite klausti ar paprašyti, nes tai gali atverti labai daug durų. Būdamas antrame kurse parašiau laišką šio tinklo valdžiai. Jie, solidi kompanija, man atsakė, kad neplanuoja Baltijos šalyse verslo, bet pasiūlė sumokėti už franšizę 150 tūkst. dolerių ir apmokyti mane tas bulvytes kepti. Pagalvojau, kokie jie naivūs: jei turėčiau tiek pinigų, tikrai tų bulvyčių nekepčiau. Tai ir pamiršau šį klausimą. Kaip palyginimą galiu pasakyti, kad tuo metu butą Antakalnyje pirkau už 2 tūkst. dolerių. Galite susidaryti vaizdą, kokie tai buvo dideli pinigai.
Na, o po poros metų gaunu iš „McDonald‘so“ vadovų kvietimą atvykti į Rygą, kur jie atidaro restoraną, ir pakalbėti apie verslą. Pasirodo, mano užklausą visą tą laiką jie kažkur turėjo. Rygoje susidėliojome verslo planą, įsigijome patalpas Vilniuje ir taip buvo atidarytas pirmas šio tinklo restoranas Gedimino prospekte. Po kelerių metų verslą pardavėm už 7 milijonus litų. Atmetus visas paskolas, man liko apie 1,2 mln. dolerių. Tuo metu man buvo apie 25–26 metai“, – prisimena A. Zuokas.
Paklaustas apie laikus, kai Irake bei Irane dirbo karo žurnalistu, buvęs Vilniaus meras sako, jog pavojus gyvybei buvo iškilęs ne kartą.
„Kai tai darai, apie pavojus negalvoji. Vienas įvykis nutiko šalia Bagdado – buvo jau tamsu, važiuodami patekome į apšaudymą. Vairuotojas važiuoja įjungęs šviesas, mes – lyg atviras taikinys. Liepiam jam išjungt šviesas, lekiam visiškoj tamsoj 120 km/h greičiu. Tada tas vairuotojas staigiai sustoja, išlipa ir pabėga...
Kitas įvykis nutiko Gruzijoj, Abchazijoje. Taip pat patekau į apšaudymą, kai tu rideniesi, nes snaiperis šaudo. Į savo „YouTube“ esu įdėjęs vaizdo įrašą, kaip kulka pro mane pralekia taip arti, kad aš ją pajaučiu plaukais, o mano kamera įrašo kulkos skridimo garsą. Tuomet aš to net nesupratau. Čia viskas vyko Kalnų Karabache. Buvau išmokęs taisyklę, kad jei girdi kulkos švilpimą, vadinasi, šaudo į tave, tad nukritau į sniegą, o montuojant reportažą supratau, kad vos per plauką likau gyvas“, – sudėtingas karo žurnalisto darbo akimirkas prisiminė A. Zuokas.
Vyras teigia, kad dirbdami šį darbą žuvo net trys jo bičiuliai. Tiesa, jie nebuvo lietuviai. O kas Artūrą vedė į tokias pavojingas zonas? Geras uždarbis? Adrenalinas?
„Visada gyvenime, kad ir ką dariau, motyvas nebūdavo pinigai. Svarbiausia – kad būtų įdomu, būtų prasmė ir išliekamoji vertė. Ir ten, kur nėra paprasta patekti. Vos įstojęs į žurnalistiką, pasirinkau karo žurnalisto specializaciją, o paskui sužinojau, kad dar ir neblogai už tai moka. Būdamas studentas (nors nebuvau labai geras studentas – manęs po pusmetį Lietuvoj nebūdavo), uždirbdavau 2–4 tūkstančius dolerių per mėnesį. Kaip palyginimą galiu pasakyti, kad, išsikeitęs vieną dolerį į vagnorkes, galėdavau įpilti pilną baką degalų savo automobiliui“, – pasakoja laidos „Nepatogūs klausimai“ svečias.
Paklaustas apie tai, ar matė apie save internetinius juokelius, vadinamuosius memus, A. Zuokas teigė, kad save laiko turinčiu humoro jausmą, tad ir pats iš jų pasijuokia.
„Ir like paspaudžiu, ir net komentarų kartais parašau. Aš pats tokių nesugalvočiau net, žmonės iš kokios nors situacijos dar naują istoriją sukuria. O tai, kad tų memų daug, tam tikra prasme rodo ir mano kūrybiškumą. Mes vieni kitus papildom – nebūtų manęs, nebūtų iš ko daryti tų memų. Mes turim mokėti juoktis vienas iš kito. Ne įžeidžiamu juoku, o tokiu, kuris priverčia į save pažvelgti iš šono“, – sakė politikas.
Toliau laidoje žiūrovai teiravosi, ar meras yra „patraukęs dūmelį pats žinote ko“. Patikslindamas klausimą, R. Mackevičius paklausė: „Ar esate bandęs kokių nors narkotinių medžiagų?“
„Cigaretes mečiau rūkyti trečioje klasėje ir daugiau nerūkiau. O šiaip (narkotikų – red. past.) esu pabandęs šalyje, kurioje tai legalu. Būkime sąžiningi, dukart esu bandęs. Pirmą kartą nelabai jaučiausi, bet gal taip visad būna ko nors pirmąkart pabandžius. Esu valgęs „keksiukų“, bet poveikio jokio nebuvo. Ir vieną kartą rūkiau suktinukę. Tada daug juokiausi ir gerai miegojau, bet tai nereiškia, kad taip reikia kasdien daryti. Laikau save žmogumi, kuris valdo savo aistras. Kartais nukrypti nuo normų nėra blogai. Deja, šiandien dauguma to nesugeba daryti, ir tai yra problema“, – kalbėjo A. Zuokas.
Jis neslepia, kad viešėdamas Olandijoje buvo apsilankęs ir prostitučių rajonu vadinamame Raudonųjų žibintų kvartale, tačiau džiaugiasi, kad Vilniuje tokio nėra.
„Nepamirškime, kad toks rajonas ten buvo įkurtas ne dėl noro parodyti, kokie jie yra laisvi, o dėl noro kontroliuoti prostituciją“, – priminė pašnekovas.
Kitos žiūrovės paklaustas, ar vis dėlto, kaip sklando kalbos, A. Zuokas turėjo romaną su „Ikona“ (taip užkodavo Agnės Jagelavičiūtės pavardę, kuri anksčiau buvo leidinio tokiu pavadinimu vyriausioji redaktorė, – red. past.), laidos svečias tai neigė.
„Kažką skaičiau ir girdėjau, bet ne, neturėjau romano. Puikiai žinau Agnę, bendraujam, ji tikrai puiki asmenybė, geras pavyzdys dėl savo vystomos veiklos, bet jokių romanų, išskyrus nekaltų bučinių į žandą, nebuvo“, – tikino politikas.
Žiūrovams pasiteiravus, kokie šiuo metu jo santykiai su žmona Agne Zuokiene, ar jiedu bendrauja ir pamiršo nuoskaudas, atsakydamas A. Zuokas vienu momentu vos sulaikė ašaras.
„Iš tikrųjų mes visiškai nebendraujam, tik teisme. Jie ne taip dažnai dabar vyksta dėl koronaviruso. Deja, yra taip, kaip yra“, – sakė skyrybas šiuo metu išgyvenantis vyras.
O kokios priežastis jas lėmė?
„Čia gal Agnė galėtų geriau atsakyti į šiuos klausimus, nes jos iniciatyva visa tai įvyko. Aš nemanau, kad būčiau ryžęsis tokiam veiksmui, nors santykiai buvo sudėtingi, jie truko gana ilgai. Žinot, su laiku žmonės keičiasi. Vieni su tais pokyčiais susitaiko, kiti – ne. Manau, kad mane gali suprasti tik tas, kas turėjo panašių patirčių. Bet kuriuo atveju, aš džiaugiuosi, kad 27 metus išbuvome kartu, užauginom tris vaikus, turėjom gerą, įdomų gyvenimą, nors galbūt Agnė pasakytų, kad nepakankamai. Šiandien, duok Dieve, kad ji atsistotų ant kojų. Yra tam tikrų dalykų, ir aš esu viešai sakęs, kad mes, artimieji, jau nieko pakeisti negalim. Yra jos sprendimas, jos veiksmai, kurie galėtų keisti situaciją. Kad ji tai gali, aš neabejoju, yra protinga, išsilavinusi, ir gaila matyti, jog pasirinko kelią, kuris veda nežinau kur“, – teigė A. Zuokas.
Paklaustas apie A. Zuokienės priklausomybę nuo alkoholio ir ką jaučia šeimoje su tuo susidūręs žmogus, vyras sakė nenorintis šia tema daug kalbėti.
„Mano gyvenime priklausomybių klausimas visada buvo labai šalia. Augau šeimoje, kur mama ir tėvas turėjo šių problemų, mano abu broliai – irgi, vienas jų gan anksti iškeliavo dėl to anapilin, kitas nuolat balansuoja ant ribos. Taip, Agnė turi priklausomybių, bet ji pati privalo jas spręsti. Skaudu, kai supranti, kad artimieji nebegali padėti, o dar skaudžiau, kad aš tą sužinojau tik dabar, specialistai paaiškino, jog gailestis – blogiausias dalykas tokioje situacijoje. Tu bandai užglaistyti situacijas, padėti, neerzinti, apsaugoti nuo viešumo, nes tai galiausiai atsisuka ir prieš tą patį asmenį, ir prieš artimuosius. Aš tą supratau tik labai vėlai. Deja, kas turi tokių patirčių, supranta, kaip tai sunku. Taigi pirma taisyklė – žmogus, kurį tai liečia, pats turi norėti stotis ant kojų. Pasiekti dugną, nuo jo atsispirti ir tada stotis. Čia ir yra pagrindinė problema, kad šiandien mes esam ten, kur esam“, – pasakojo A. Zuokas.
Jis sakė, kad tam tikra prasme turi padėkoti Agnei, jog ji padarė ir daro viską, kad skyrybas Zuokas priimtų lengvai.
„Turiu omeny, kad savo elgesiu ji man žymiai palengvina situaciją. Jos ketinimai, grasinimai skirtis lydėjo daugelį metų, bet juos aš priimdavau filosofiškai. Galvojau, žmogus turi keistis, ji turi objektyvią priežastį – nori keisti viską. Gyvenime daugeliui taip būna, taip pat ir man. O dabar noriu, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų, tie teismai... Lengvai išsiskirti – ir viskas. Ar tai buvo skyrybų priežastis, kad ji norėjo pokyčių? Jai reikia pokyčių. Kad žmogus atsistotų ant kojų, reikia labai daug ką pakeisti. Ir mes, artimieji, viską esame darę ir padarę. Meldžiu, kad jai pasisektų. Nes matyti žmogų, su kuriuo daug metų būta kartu, tokį – nelengva“, – sakė A. Zuokas.
R. Mackevičiui pastebėjus, kad likęs vienas žmogus būna linkęs į dar didesnę depresiją, savidestrukciją, šiuo metu skyrybas išgyvenantis pašnekovas sakė, jog tai labai rimta tema ir geriau būtų jos neliesti.
„Vienatvė – žudantis reikalas. Ypač kai matai beprasmybę, kuri yra šalia. Ypač žinant, kad Agnės sesuo yra išėjusi anapilin būtent taip. Net vykstant buitiniam konfliktui stengdavausi neperžengti tam tikros ribos, nuolat apie tai galvojau. Kiekvienoj šeimoj yra niuansų, kurių nieks nemato, nieks nežino. Deja, šiandien įstatymai, visuomenės požiūris yra tokie, kad tavo problema yra tavo problema. Kartais prievarta neišvengiama. Taškas, aš tave vežu, tu turi daryti taip. Gydytis. Pas mus neįmanoma to padaryti, net ir labai norint, be paties žmogaus valios išreiškimo, sutikimo. Atrodo, mes giname žmogaus teisę, bet teisę į ką? Likti vienam ten, kur neturėtum būt? Aš esu optimistas. Agnė – stiprus žmogus, turi stiprią valią, mes su vaikais jai to ir linkime – stotis ant kojų ir eiti į priekį“, – sakė Zuokas.
Paklaustas, ar jo žmonos kaltinimai smurtavus prieš ją buvo tiesa, pašnekovas teigė, kad tai taip pat vienas iš tų dalykų, kai moteris daro viską, kad tik būtų lengviau išsiskirti.
„Man ne kartą buvo kviečiama policija, neva galimai naudoju smurtą, net ir rinkimų kampanijos metu, bet, ačiū Dievui, žiniasklaida nesužinojo. Tyrimai truko pusę metų, gal ilgiau, dabar tyrimas nutrauktas, o Agnė įspėta, jog negali siekdama tam tikrų savo tikslų pateikinėti melagingų kaltinimų. Nesu gyvenime pakėlęs rankos nei prieš vaikus, nei juo labiau prieš moterį“, – užtikrino A. Zuokas.
Ką politikas mano apie skaudžiai jį pašiepusį humoristą Olegą Šurajevą bei jo problemas, kokį vieną daiktą duotų konkurentui Remigijui Šimašiui ištremdamas šį į negyvenamą salą, visa tiesa apie liūdnai pagarsėjusią „abonento“ istoriją bei kyšius – laidos „Nepatogūs klausimai“ įraše, kurį galite pamatyti straipsnio viršuje.
| Pagalba turintiems priklausomybių | ||||||||||||||||||||||||||||
| Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą: | ||||||||||||||||||||||||||||
|